Sala priklauso moterims

Septinta pagal dydį Estijos sala Kihnu, be kita ko, yra žinoma dėl ten giliai šaknis suleidusios moteriškosios kultūros.

Pirmiausia, vyrų iš salos niekas neišvarė – sumažėjusį jų skaičių lėmė darbas jūroje. Išplaukę į plačiuosius vandenis žvejoti, Kihnu salos vyrai negrįždavo ir po kelis mėnesius. Susiklosčius tokiai situacijai, Kihnu moterys ėmė valdyti salą ir atliko viską, ko reikia, kad bendruomenė klestėtų ir funkcionuotų.

Tiesa, salos vyrai žvejyba, trunkančia kelis mėnesius ir ilgiau, užsiima ir šiomis dienomis, o moterų karaliavimas tęsiasi.

Anot dienraščio The New York Times, dailioji lytis saloje nuo neatmenamų laikų nudirbdavo visus darbus: ir traktoriaus variklį sutaisydavo, ir bažnytines pamaldas atlikdavo.

Moteriškoji kultūra šviečia iš toli

Vilnietis Lukas, pernai viešėjęs Kihnu saloje, dalinasi savo įspūdžiais.

„Kihnu sala man pasirodė kaip vieta, kurios gyventojai yra išlaikę glaudų, artimą ryšį“, – sako pašnekovas ir prideda, kad vos atvykus į salą yra jaučiamas moteriškosios kultūros indėlis.

„Iš tolo matosi jų dėvimi ryškiai raudoni sijonai, mėlynos liemenės ir skarelės“, – prisimena vyras. Lukas su šypsena pasakoja apie pavėsyje mezgančias seneles ir jų dukras, prekiaujančias rankdarbiais.

Kihnu sala
Foto: Scanpix

Anot Kihnu aplankiusio Luko, saloje labai aiškiai juntamas darbų ir veiklų pasiskirstymas: „Kadangi sala yra apsupta Baltijos jūros, vyrai plaukia žvejoti, o saloje likusios moterys užsiima kultūriniais reikalais. Jų veiklos laukas – šventės, šokiai, liaudies dainos.“

„Iš sutiktųjų vietinių matyti, kad jie be galo didžiuojasi savo kultūra, apgaubta moteriškumu“, – sako Lukas.

Pašnekovas prisimena gidę pasakojus, kad užsienio spaudoje Kihnu sala vadinama paskutiniuoju matriarchatu.

Kihnu salos garsenybė

„Kihnu salos Virve – tai kultinė asmenybė, Virve yra jos pseudonimas“, – Estijoje ir už jos ribų plačiai žinomą moterį pristato pašnekovas.

Anot Luko, Virve yra tikra Kihnu salos garsenybė: „Moteris yra garsi dėl iš tėvų ir senelių paveldėtų liaudies dainų, kurias perdainavo. Su Virve buvo rengti ir televiziniai projektai. Tiesa, šiai garsenybei – beveik 100 metų.“

Kihnu sala
Foto: DELFI

„Senolės vardu yra pavadintas keltas, atplukdantis į Kihnu salą, taip pat jos vardu pavadinta kavinukė Kihnu salos uoste“, – teigia keliautojas.

Lukas prisimena, kad jam pavyko susitikti su Kihnu salos žvaigžde: „Maloniai pabendravome, ji šiek tiek papasakojo apie save.“

Šokiai, sijonų dėvėjimo etapai ir žuvis pietums

Kihnu sala išsiskiria net ir šiais laikais gajomis tradicijomis.

Pavyzdžiui, šokiai. Jie salos gyventojams yra tarsi įaugę į kraują. Kihnu gyventojai ima šokti dar būdami visai maži, drauge su mamomis ir senelėmis.

Tikru fenomenu yra laikomi ratelio šokiai, kurie, žvelgiant iš Kihnu folkloro stovyklos pusės, yra labai svarbūs. Tam, kad minėtieji šokiai būtų išsaugoti, vaikai šokio judesių mokomi ir mokykloje.

Kihnu salos gyventojai išsiskiria ir dėvimais drabužiais bei specifiniu dialektu.

Tradiciniai moterų sijonai yra kelių rūšių: raudoni, rausvi, su linija, mėlyni ir juodi.

Juodos spalvos sijonas reiškia, kad jį vilkinčioji gedi. Juodas sijonas pakeičiamas mėlynu po pusmečio, paskui dėvimas sijonas su linija, galiausiai – rausvas sijonas. Našlės niekuomet nebedėvi raudonojo sijono.

Raudonojo sijono vestuvių metu nedėvi ir nuotakos – mat vestuvės Kihnu saloje suvokiamos kaip atsisveikinimas su nerūpestingu gyvenimu.

Kihnu salos virtuvė pasižymi paprastumu. Štai pietus pradėti bus pasiūlyta nuo bulvių salotų su mėsa. Pagrindinis patiekalas, kaip ir dera žvejų kraštui, – kepto ešerio filė su koše, orkaitėje keptomis morkomis ir šaltu grietinėlės padažu. Deserto lėkštėje atsidurs kepti obuoliai su naminiais ledais.

Vasaros perliukas – kavos dienos

Pačioje vasaros pradžioje salos moterys ima ruoštis garsiosioms Kinhu kavos dienoms. Pastarųjų metu Kihnu gyventojai siūlo paragauti vietinio maisto ir pažinti salos kultūrą.

Salos gyventojų namų kiemuose ir kitose įdomiose salos vietose atidaromos laikinos kavinės. Šventės vakarą salos lankytojai kviečiami į šokius.

Kihnu salai yra svarbi ir žvejyba – juk dėl jos saloje karaliauja moterys. Kas vasarą vykstantis Žvejų festivalis suteikia galimybę it per mikroskopą pažvelgi į tikrąjį Kihnu salos gyvenimą. Šventės metu gausu užsiėmimų visoms amžiaus grupėms: maisto turgelis, pasirodymai, žaidimai, vakariniai koncertai ir vėlgi šokiai.

Kihnu sala
Foto: DELFI skaitytojas

Keliautojo užrašinė

Į salą rekomenduojama keliauti iš dviejų uostų: Munalaiu ir Pärnu. Atvykus į Kihnu uostą, keliaujančiuosius pasitiks ekskursiją po salą norintys pravesti gidai. Tiesa, vieni į savo programas įtraukia ir apsilankymą salos gyventojų namuose.

Štai per visą vasaros šeštadienį iš minėtojo Munalaiu uosto į Kihnu salą plaukia keturi keltai, o sekmadienį – trys.

Svarbu atminti, kad saloje nėra bankomatų – grynaisiais reikėtų apsirūpinti iš anksto. Tiesa, yra kelios kavinės ir parduotuvėlės, kur galima atsiskaityti kortele.

Pačią salą rekomenduojama apkeliauti dviračiu. Kihnu nesunkiai randami dviračių nuomos punktai, o pati kelionė aplink salą užtrunka nuo 4 iki 12 valandų – priklausomai nuo fizinės keliautojų būklės.

Vietiniai Kihnu gyventojai į salą atvykti kviečia ištisus metus, bet išduoda, kad visgi atkeliauti čia geriausia būtų balandžio-spalio mėnesiais.