„Paroda Nidoje sulaukė itin didelio dėmesio. Palangoje ją norime pristatyti kaip potyrį. Išskirtines pažintines programas parengė ir muziejaus restauratoriai, ir archeologai. Restauratoriai savo programą pristatys Jono Šliūpo muziejuje, o archeologai – prie Palangos tilto, kur bus paruošta archeologinė perkasa“, – sako Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus vedėja Nijole Laužikienė.
Palangos paplūdimyje specialiai padarytoje archeologinėje perkasoje mažieji pasijaus tikrais archeologinės ekspedicijos dalyviais. Naudodami menteles, kibirus, kauptukus ir kitus archeologų kasdienio darbo įrankius jie dvi dienas (liepos 30–31 d.) vyksiančioje edukacijoje ieškos keramikos šukių, titnago, kaulo ir rago dirbinių.
Apsilankę Palangos burmistro Jono Šliūpo muziejaus kieme liepos 31 – rugpjūčio 1 d. lankytojai turės galimybę sužinoti, kokie metodai yra taikomi restauruojant įvairias archeologines medžiagas, kaip yra gaminamos profesionalios archeologinių radinių kopijos bei kokių „triukų“ restauratoriai imasi, siekdami saugiai išgabenti iš archeologinės perkasos itin jautrius ir svarbius archeologinius radinius.
„Vasarą daugelis atostogas leidžia prie jūros, tad sukūrėme tokių edukacinių programų, kurios tiktų kurorto lankytojams. Nusiteikėme vasariškai ir parengėme nemokamus edukacinius užsiėmimus lauke. Jie neįpareigoja, bet traukia pažinti ir kelia smalsumą“, – sako Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Rūta Kačkutė.
„Pajūrio akmens amžius“ – tai beveik dviejų šimtų eksponatų kilnojamoji Lietuvos nacionalinio muziejaus paroda, lankytojams pristatanti žemės sluoksniuose išsaugotą pajūrio akmens amžiaus gyventojų kasdienybę: ūkinės veiklos įrankius, su tikėjimais ir estetiniais protėvių poreikiais susijusius amuletus iš žvėrių dantų, pačius seniausius Lietuvoje dailės siužetus ant puodų sienelių, mažosios antropomorfinės ir zoomorfinės dailės plastiką, sukurtą iš kaulo, rago ir gintaro.
