„Pradėjome gyventi trečiadienį, tuokėmės šeštadienį“
Prieš 27-erius metus, birželio 26-ąją, aukso žiedus Palangos bažnyčioje sumainė Rima ir Stasys. Jaunavedžiai buvo kilę iš netoli Palangos esančių miestų: Vydmantų ir Salantų.
Stasys juokauja, kad tuokėsi jau būdamas senas: „Tuo metu visuomenė laikėsi tokios nerašytos taisyklės: vyrai veda iki 22-ejų, o merginos išteka iki 19-os. Aš amžiną meilę prisiekiau 24-erių“. Pora prisimena, kad vestuvių dieną Rimai buvo 19 metų.
O kodėl pasirinkote tuoktis Palangos bažnyčioje? „Šioje bažnyčioje aš buvau krikštyta, priėjau pirmąją komuniją, priėmiau sutvirtinimo sakramentą. Man ši bažnyčia buvo labai artima“, – prisimena Rima.
„Tačiau ankstesniais laikais bažnyčia užėmė kitokią vietą visuomenėje – tai buvo rimties ir susikaupimo vieta, apie jokią vestuvinę bažnyčios puošybą nebuvo nė kalbos. Jei šiuolaikiniai jaunavedžiai gali dekoruoti bažnyčią, mes to daryti tikrai negalėjome“, – konservatyvesnius nei šiandien žmones prisimena Skripkauskai.
Nors anuomet gyvenimas „susimetus“ aplinkinių pritarimo nesulaukdavo, Rima ir Stasys prisimena bendrą gyvenimą pradėję dar prieš vestuves: „Bendrą buitį ėmėme vesti trečiadienį, o tuokėmės šeštadienį“.
Vestuvės, kainavusios pusę milijono
„Mūsų vestuvių diena – antroji Lietuvoje lito diena“, – istorinio laikmečio detales primena Stasys. Vyras prideda, kad kol rengėsi vestuvėms, šalyje buvo pereinamasis laikotarpis, kurio metu piniginė valiuta – talonai.
„Palangos bažnyčiai už vestuvių ceremoniją sumokėjome apie 2-3 tūkst. talonų“, – suskaičiuoja pašnekovas.
Ar patys taupėte savo vestuvėms? Vienas į kitą žvelgdami Skripkauskai prisimena, kad anksčiau tėvų pareiga buvo iškelti vaikams vestuves: „Tėvai padengė didžiausias išlaidas, mes prisidėjome tik truputį“.
Tiesa, Stasys pasakoja, jog prieš vestuves jau turėjo darbą, turėjo savo pinigų, tačiau nei jis, nei Rima neprisimena, kad būtų taupę savo didžiajai šventei.
Ar prisimenate, kiek kainavo vestuviniai žiedai? „Dar anksčiau, iki mums tuokiantis, buvo įprasta, kad žiedus buvo galima įsigyti tik su specialiu talonu. Kai tuokėmės mudu, aukso žiedus galėjome įsigyti pirmosiose komercinėse parduotuvėse, kuriose, tiesa, žiedų kainos – atominės: Rimos žiedas kainavo 21 tūkst., o mano – 24 tūkst. talonų“, – iki šiol ant pirštų esančių žiedų istoriją papasakoja Stasys.
„Dabar jau nepasakysiu, kiek tiksliai atsiėjo mūsų vestuvių šventė, tačiau įtariu, kad suma galėjo siekti ir pusę milijono žvėriukų“, – sako vyras.
Rūtų vainikėlio persegimas iš kairės į dešinę
„Labai gerai prisimenu vieną tradiciją, kuri buvo ne tik mūsų vestuvėse, bet ir mūsų draugų, giminaičių šventėje. Nuotaka į bažnyčią privalėjo atvykti su kairėje galvos pusėje prisegtu rūtų vainikėliu, simbolizuojančiu jos jaunystę, nekaltumą. Jaunikis atitinkamai kairiame švarko šone turėjo segėti gėlę ar kokį žiedelį. Kunigui paprašius, pirmoji pamergė ir pirmasis pabrolys rūtų vainikėlį ir žiedelį persegdavo į dešinę pusę“, – su šypsena veide prisimena Rima.
Tačiau rūtų vainikėlio persegimas – ne vienintelė anų laikų vestuvinė atributika. Štai Stasys prisimena, kaip jau vyrą ir žmoną pasitiko artimieji: „Vos sugrįžus namo iš bažnyčios, artimieji pasiūlė druskos ir duonos. Prisimenu, Rimą mokė suvystyti ir nuprausti lėlę, man teko skaldyti malkas“.
Fotosesija prie jūros nevyko dėl... aukštakulnių
Po ceremonijos jaunieji ir juos lydėjęs jaunimas važiavo į fotoateljė, kur vyko vestuvinė fotosesija. „Studijoje fotografai bendroje nuotraukoje įamžino mus, jaunuosius, ir į šventę atėjusius svečius. Paskui fotografavomės tik mudu – prisimenu, ten griežtai pasakė, kaip laikyti rankas, kaip pasukti galvą“, – prisimindami savo vestuvių dieną juokiasi Stasys ir Rima.
Anot Palangoje susituokusių pašnekovų, kita fotosesijos dalis vyko prie Gintaro muziejaus ir ant Birutės kalno.
O kodėl neįsiamžinote prie jūros? „Tik dabar žmonės yra laisvesni, jiems viskas paprasčiau. Jei vestuvinė fotosesija vyksta prie jūros, merginos išsiauna iš aukštakulnių, vyrai taip pat eina basi. Anksčiau žmonės tokios laisvės neturėjo. Kadangi per smėlį su aukštakulniais klampoti buvo sunku, tai ir nuotraukų prie jūros nedarėme“, – skirtingus laikmečius palygina Stasys.
„Į fotosesiją vyko tik svečiai, jaunimas, o tėvai su giminaičiais liko namie. Tuo metu buvo įprasta, kad tėvai neįsiamžina kartu su jaunavedžiais, o laukia jų namuose“, – teigia Rima.
Rima prideda, kad vestuvinį makiažą darėsi pati, o šventinę suknelę pirko.
Dovanų – aštuoni sieniniai laikrodžiai
„Mano manymu, anais laikais žmonės jaunavedžiams dovanodavo tai, ko patiems dovanojantiesiems reikėdavo“, – samprotauja Rima.
Pora prisimena absurdišką su vestuvinėmis dovanomis susijusią situaciją. „Iš svečių, kurių mūsų šventėje buvo 90, gavome aštuonis sieninius laikrodžius, sulčiaspaudę, ąsočių rinkinį...“, – šypsodamiesi prisimena Rita ir Stasys.
„Problema ta, kad tuo metu mes neturėjome savo būsto, todėl nei tie laikrodžiai, nei ąsočiai mums nebuvo reikalingi", – sako Rita ir prideda, kad tuometiniais laikais dovanoti pinigus vestuvių proga buvo nepriimtina.
Į pajūrį grįžta tuoktis emigrantai
Vestuvių planavimo įmonės „Nepaleisk svajonės“ atstovė Indrė, permąstydama savo klientų užgaidas, drąsiai teigia: „Vestuvės prie jūros yra svajonių vestuvės.“
„Į mane kreipiasi žmonės, kurie dažnai nė negyvena pajūryje: sulaukiu klientų iš Kauno, Vilniaus, prie jūros susituokti grįžta ir emigrantai“, – sako vestuvių planuotoja. Anot Indrės, daugiausia poros tuokiasi ant jūros kranto arba kopose, iš kurių nors šiek tiek matytųsi jūra.
Tačiau pasak vestuvių planuotojos, jaunavedžiai nori ne tik susituokti, bet ir šventinį vakarą praleisti ant jūros kranto: „Poros, planuodamos savo didžiąją šventę, svajoja apie vakarinę 12 valandos akimirką ant jūros kranto, kuomet galima leisti dangaus žibintus, pasakyti vienas kitam palinkėjimą“.
Laiko ir svečių patikrintos vietos
Ką daryti, jei vestuvių dieną prakiūra dangus? „Juokaudama sakau, kad su jaunavedžiais taip smulkiai suplanuojame visą šventę, kad turime ir planą A, ir planą Z“, – sako Indrė.
Anot planuotojos, saugus tuoktuvių variantas yra Birutės parke esanti rotonda – tai pastatas, kurio stogas apsaugos nuo bet kokio oro.
„Vakarinė vestuvių dalis dažniausiai vyksta viloje „Auska“, restorane „Vaidilutė“. Šventėms pasirenkami ir viešbučiai „Gabija“, „Medūza“, – vardija didžiosios šventės planuotoja.
„Vietos, kurioje bus švenčiamos tuoktuvės, pasirinkimas yra labai individualus. Jaunavedžiai renkasi tarp jaukios vakarienės su šeima ir tradicinio vestuvių varianto – vakaro su vedėju. Tačiau pagrindinis jaunųjų noras nekinta – nori būti arčiau jūros“, – teigia moteris.
Kiek kainuoja vestuvės?
Vestuvių planuotoja Indrė pabrėžia, kad suma, kurią galima išleisti planuojant vestuves Palangoje, yra įvairi: „Visos šventės kaina priklauso nuo daugelio dalykų. Tačiau jei įsivaizduotume tipiškiausias vestuves su išvažiuojamąja ceremonija prie jūros ir 50 svečių, manau, tokia šventė atsieitų 8 tūkst. eurų.“
Tiesa, moteris pastebi ir populiariausias jaunavedžių fotosesijos vietas: „Jaunieji arba nori fotografuotis prie jūros, arba prie Palangos pastatų. Tačiau kone kiekvienai naujai vyro ir žmonos porai svarbu įsiamžinti prie jūros, paplūdimyje, dažnas išnaudoja ir gamtos grožį: pušynus, kopas.“
Indrė pastebi, kad nuotakos makiažo dilemą sprendžią taip pat įvairiai: „Yra tokių nuotakų, kurios vestuvių makiažą užsisako Vilniuje ir atvažiuoja į Palangą pasiruošusios. Kita vertus, yra ir tokių, kurios kartu su savo būsimais vyrais atvažiuoja į Palangą keliomis dienomis anksčiau ir šventei ruošiasi čia, pajūryje.“
