Žala visam miškui

Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio miškininkas Laimonas Daukša, paklaustas, ar tikrai situacija miškuose dėl keturratininkų yra tokia bloga, tikino, jog išties susiduriama su nemažais iššūkiais.

„Vienas iš daugelio miškininkų darbų, be miško kirtimų, miško priežiūros ir sodinimo, yra būtent miško apsauga. Vasarą suaktyvėja miško lankytojai, taip pat mums, pareigūnams, netrūksta darbo. Viena iš sričių – kova su mototransporto priemonėmis ir keturračiais“, – sako pašnekovas.

Remigijaus Gančieriaus

Paklausus, ką jie daro blogai, specialistas tikino, kad kenkiama visai miško ekosistemai.

„Keturračių eismo priemonių eismas galimas tik keliais. Negalima nusukti nuo kelio, o visa kita miško žemė yra miško paskirties. Kaip taisyklė, tokių transporto priemonių vairuotojai mėgsta tokias gražias vietas kaip šlaitai, šaltiniai. Jie nežino, ar tie objektai yra saugomose teritorijose, ar ne, todėl dažniausiai yra ardoma dirva, vyksta erozija, daroma žala žolinei augmenijai, trikdomas žvėrių, paukščių gyvenimas, ypač pavasarį, daroma žala visai ekosistemai, miško įvairovei“, – tikina L. Daukša.

Vairuotojams trūksta ženklų

ATV klubo „Bekelės vilkai“ vadovas Remigijus Gančierius tikina, kad transporto priemonių savininkams labai trūksta įspėjamųjų ženklų ir informacijos.

„Tikrai turime šią problema. Daug metų važiuojame ir visa tai matome. Taip pat girdime ir iš žiniasklaidos daug kalbant apie tai, ir miškininkai kalba apie tai, bet didžiausia problema pas mus ta, kad daugelis nežino, kur galima važiuoti, o kur negalima. Kitaip sakant, nėra sklaidos. Ypač naujokams, kurie nusiperka naują transporto priemonę ir nežino, kas yra draustinis, važiuoja ten, kur akys mato. Aš manyčiau, kad ir miškininkai mus per mažai informuoja.

Mes, senbuviai, žinome ir stebime visas naujienas, bet naujokui, kuris ką tik nusipirko naują transporto priemonę, jam jūra yra iki kelių, jam atrodo, kad miškas yra bendras, ir mums, seniems vairuotojams, tai kelia nemažai problemų. Ženklų taip pat nėra daug. Aš pats kiek keliauju, gal tik vieną ženklą mačiau. Žinoma, aš nelendu į tuos draustinius, kur negalima važiuoti.

Laimonas Daukša

Antra didelė problema ta, kad jau septyneri metai, kai dingo transporto priemonių registracija, tų, kurie grįžo iš už Atlanto, nes ten gaminami visi brendai, kuriuos perka mūsų tautiečiai. Jie negali atsekti, kas tokie, nors ir nufilmuoja, nes neturi valstybinių numerių“, – sako R. Gančierius.

Baudos nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų

Valstybinių miškų urėdijos Trakų regioninio padalinio miškininkas įvardijo ir numatytas baudas.

„Baudos yra numatytos, jeigu neteisėtas važiavimas per žolinę dangą ar miško paklotę, baudžiama nuo 20 iki 140 eurų.

Kita dalis šio straipsnio, kad kai padaroma žala gamtai, tai reiškia nuniokojama miško paklotė, tai yra nuo 140 iki 300 eurų“, – laidoje kalbėjo kontrolierius L. Daukša.

Mirtini spąstai

Viešojoje erdvėje ne vieną kartą yra pasirodę nufilmuoti vaizdo įrašai, kai dėl miškuose esančių spąstų motociklininkai parkrenta, užkliuvę už kokių nors privačių valdų šeimininkų pagamintų spąstų.

ATV klubo „Bekelės vilkai“ vadovas pabrėžė, kad tokie spąstai gali net nulemti tragišką nelaimę.

„Yra įbesti strypai, kad pradurtų padangas, yra aukščiau tveriami trosiukai, kurie yra nematomi, todėl gali net kaklą nupjauti motociklo aukštyje. Tai jau Lietuvoje yra, kolegos neseniai taip pat apie tai pasakojo“, – apie spąstus vairuotojams kalbėjo jis.

„Išvažiuoji ir rizikuoji, bet tai absurdas, tai – pasikėsinimas į gyvybę“, – taip pat pridūrė jis.

Anot L. Daukšos, to daryti net ir privačių miškų savininkams tikrai nėra galima, bet apie skundus dėl vairuotojų triukšmo jis yra girdėjęs.

„Mes sulaukiame skundų dėl motorinių transporto priemonių keliamo triukšmo. Tokių skundų sulaukiame kone kiekvieną savaitgalį, taip pat ardoma miško paklotė, daroma žala. Matyt, tos pamėgtos vietos yra žinomos keturrratininkams. Gali būti, kad miško savininkai taip sprendžia problemas.“