Padidino trečdaliu
Nuo birželio 20 d. įvažiavimas į Nidą – gerokai brangesnis, nei buvo anksčiau. Su automobiliais atvykstantiems svečiams teks susimokėti 30 Eur rinkliavą. Neringos meras Darius Jasaitis tikino, kad tai – ne pabaiga. Jei šiais metais nepavyks sudrausminti poilsiautojų ir suvaldyti automobilių srautų, šis mokestis kasmet tik didės.
Pavyzdžiui, per 2019-ųjų metų aštuonis mėnesius atvyko 161 877 lengvieji automobiliai, mokėję vietinę rinkliavą, kai per 2018 metais tuo pačiu periodu – 150 231. Vasaros sezono metu automobilių srautų tendencijos dar ryškesnės: pernai nuo gegužės 1-osios iki rugpjūčio 31-osios įvažiavo 128 267 transporto priemonės, o 2018-ųjų vasaros sezono metu 111 569, t. y. 16 698 automobiliais daugiau.
D. Jasaitis tikina, kad Neringa – atvira visiems atvykstantiems žmonėms visomis transporto priemonėmis. Tačiau tikisi, kad 30 Eur mokestis pristabdys atvykstančių automobilių srautus. Beje, neužmirškite dar kelto mokesčio: iš Klaipėdos į Smiltynę jūsų lengvąjį automobilį perkels už 12,7 euro. Tad norint automobiliu vasarą iš Klaipėdos pasiekti Nidą teks pakloti 42,7 Eur vien už keltą ir leidimą.
Išvadas daryti dar ankstoka, bet per pirmąsias 10 dienų, kada Neringos svečiai mokėjo didesnius mokesčius, įvažiavo 7240 lengvųjų automobilių. 2019 metais tuo pačiu laikotarpiu Neringa buvo sulaukusi net 10194.
Anot savivaldybės atstovės spaudai Sandros Vaišvilaitės, šiais metais sulaukiama žymiai mažiau užsienio turistų, keliaujančių savarankiškai. Be to, praėjusiais metais Joninių savaitgalis buvo ilgasis ir akivaizdu, kad tuo laikotarpiu pernai prieš ilgąjį savaitgalį automobilių srautai buvo kur kas didesni nei šiemet tuo pačiu metu.
Beje, didesnė rinkliava taikoma tik du mėnesius – vasaros sezono piko metu nuo birželio 20-osios iki rugpjūčio 20-osios, kuomet daugiausia problemų kelia transporto priemonių statymo klausimas. Kitu metų laiku rinkliava lengviesiems automobiliams siekia 5 Eur.
Abejoja, ar tai išspręs problemą
Islandijos, Kroatijos, Slovėnijos, kaimyninės Lenkijos įspūdingiausi nacionaliniai parkai negali prilygti Nidai, kuri yra tvirta lyderė pagal įvažiavimo į nacionalinį parką mokesčius.
Kelionių ekspertai įsitikinę – net trečdaliu pakeltas įvažiavimo mokestis neatbaidys vasarą susiruošusių pailsėti Nidoje.
Pusę pasaulio išmaišiusiam, ne vieną knygą apie keliones parašiusiam Dainiui Kinderiui klausimų kyla dėl iš rinkliavos surenkamų pajamų.
„Mano manymu, jei didinamas mokestis, tokiu atveju būtų įdomu žinoti, kur tie pinigai keliauja. Kažkada buvo 20 litų arba 6 eurai, vėliau pakėlė mokestį iki 20 eurų.
Mūsų atveju, dėl aplinkosaugos gal ir suprantama. Nida užsikemša, o infrastruktūra nėra pritaikyta tokiems kurorto srautams, nieko keisto, kad atvykus su automobiliu nėra kur jo palikti.
Turėjau tokią situaciją. Prie Mirusių kopų yra nedidelė automobilių aikštelytė, gal keliolikos vietų, su taivaniečiais atvykome automobiliu ir nebuvo kur jo pastatyti.
Netoli stovi policija, klausiu pareigūnų, ką daryti? Paleidau tuos taivaniečius vienus pasivaikščiot, o pats keliavau iki Preilos, kad galėčiau sustoti ir palaukti gerą valandą, kol mano svečiai pasivaikščios po Mirusias kopas.
Jei imamas didesnis mokestis, tai tegul bent kiek didesnę aikštelę įrengia. Taip, reikės gal iškirsti kelis medžius, bet tas tiesiog mokesčio padidinimas tų srautų neapriboja.
Ar 20, ar 30 eurų, tie, kas galėjo, tie ir toliau keliaus. Tokių neatbaidytų ir 50 eurų suma, nes vien nakvynė vasaros sezono metu kainuoja nuo 100-150 eurų.
Jei keliauja žmonės savaitei ir pasiruošę tokius pinigus mokėti, tai tas įvažiavimo mokestis didelės įtakos neturi“, – įsitikinęs D. Kinderis.
Anot jo, labai neteisinga mažas pajamas gaunančių žmonių atžvilgiu, kuriems Nida tampa lyg uždraustas rojus.
„Nidą lankyti rudenį? Tačiau jau nežinia, kokie orai vyraus“, – priduria keliautojas.
Žinomam keliautojui D. Kinderiui Neringa primena JAV Floridos valstijoje esantį Florida Keys regioną su Key Westo kurortu, visas iškyšulys – lyg Kuršių Nerijos juosta.
„Man teko ten keliauti. Žinoma, ten daugiau žmonių gyvena, netrūksta prabangių vilų ir panašiai. Bet nėra apmokestinamas patekimas, nors galėtų atvykstantiems turistams lengvai kad ir 100 dolerių uždėti.
Tiesa, ten yra mokesčiai už kelius, bet tokios rinkliavos, kuria siekiama riboti eismą nėra. Susidarė įspūdis, kad jie kaip tik nori skatinti turizmą, jog žmonės ten keliautų“, – prisimena D. Kinderis.
Viena alternatyvų patekti į Neringą – plaukimas keltais, laivais nuo kito Kuršių marių kranto. Laikotarpiu, kuomet mechaninėms transporto priemonėms taikoma didesnė rinkliava, į Neringą galima atvykti vandens keliais iš Drevernos, Šilutės, Klaipėdos, Kauno.
„Kitą vertus atvykstantiems iš sostinės pajūrio link su mažais vaikais be automobilio nepatogu.
Visiems būtų viskas aišku, jei Neringos valdžia ar aplinkosaugininkai pasakytų, kad štai iš rinkliavos surinksime papildomai milijoną, už kurį padarysime tą ir aną. Manau, taip būtų sąžininga, nes dabartinis įvažiavimo mokesčio didinimas neišspręs problemų, kiek važiavo – tiek važiuos“, – neabejoja D. Kinderis.
Anot jo, kada poilsis Nidoje vasarą – prabangos reikalas, geras šansas kitai Kuršių marių pusei, Pamario kraštui, Rusnei, Šilutei, Drevernai. „Siūlau atkreipti dėmesį į tą kraštą. Kartais žmonės net nežino, kad galima ilsėtis prie Kuršių marių iš Pamario pusės“, – kalbėjo D. Kinderis.
Liudas Dapkus: kodėl turime būti kaip visi?
„Kiek teko keliauti Senajame žemyne, niekur nereikėjo tiek mokėti norint patekti į konkrečią teritoriją ar nacionalinį parką. Neringa gal brangumu ir pirmaus Europoje“, – svarsto žurnalistas, keliautojas, knygų apie keliones autorius Liudas Dapkus.
„Neseniai viešėjau Jūrmaloje, ten – 2 eurų įvažiavimo mokestis. Tad mes išsiskiriame Europoje su savo tokiu požiūriu dėl įvažiavimo į Neringos kurortą, bet kodėl turime būti kaip visi? Gal kaip tik mums reikia rodyti rūpestį savo gamtos perlais. Kitas dalykas, kur tie pinigai nukeliaus.
Ar tikrai ekologijai, ar į bendrą katilą pateks. Būtų įdomu sužinoti, kur savivaldybė ketina dėti tas pajamas“, – kalbėjo L. Dapkus.
30-ies eurų įvažiavimo mokestis nelabai nusileidžia garsiausiems JAV nacionaliniams parkams.
Pavyzdžiui, tokiuose nacionaliniuose parkuose kaip Jeloustono, Zajono keliauti automobiliu savaitei kainuoja 35 dolerius, bilietas be automobilio – 20 dolerių.
Daugelis JAV nacionalinių parkų yra nemokami, o mokamų parkų bilietai svyruoja nuo 3 iki 25 dolerių. Jei atostogų planuose – keli nacionaliniai parkai, tuomet verta už 80 dolerių įsigyti metinį bilietą, galiojantį visiems mokamiems parkams.
„Kiek teko keliauti, visada pirkdavome metinį bilietą, kuris praktiškai galioja visur, išskyrus Arizonoje kelis privačius parkus, kurie nėra tos nacionalinių parkų asociacijos nariai.
JAV nekyla jokių klausimų ar diskusijų dėl mokamų parkų. Amerikiečiai nuo mažens tą žino, moka pinigus ir niekas nesistebi. Už tai parkuose – sutvarkyta infrastruktūra, kur reikia, mediniai takeliai, suoliukai, piknikų vietos, iš gaunamų pajamų mokamos reindžerių algos, kitaip tariant, tai, kas gražu, reikia išsaugoti.
Kitą vertus, yra ir daug nemokamų vietų, pavyzdžiui Didysis Kanjonas“, – patirtimi dalinosi L. Dapkus.
„Europoje kiek kitaip. Daugeliu atvejų saugomi gamtos parkai yra nemokami, be to, Senajame žemyne nėra tiek daug gamtos stebuklų kaip Šiaurės Amerikoje.
Bet, ko gero, brangiausias objektas yra Plitvicos ežerų nacionalinis parkas Kroatijoje, tarp kitko gerai žinomas ir lankomas lietuvių.
Jis garsėja savo smaragdo spalvos ežeriukais. Ne sezono metu žmogui bilietas į parką – 8 eurai, sezono metu – apie 24 eurai dienos bilietas vienam asmeniui.
Jei keturių asmenų šeima keliauja, jai apsilankymas kainuos vos ne 100 eurų.
Paskui pamenu Slovėnijoje yra toks Triglavos kalnų nacionalinis parkas, ten patekimas – 9 eurai, tai jau panašiau į normalią kainą.
Arba Islandijoje, kuri turtinga gamtos stebuklais ir šiaip nepigi šalis, galbūt brangiausia Europoje, yra toks geizerių ir kalnų nacionalinis parkas Vatnajökull, ten įvažiavimas apie 800 Islandijos kronų, tai yra apie 5 eurus. Tikras juokas lyginant su islandų pajamomis.
Mums artimiausias labai gerai žinomas, mokamas nacionalinis parkas – Belovežo giria, kurios dalis Baltarusijoje, dalis – Lenkijoje, vienas didžiausių laukinės gamtos išlikusių rezervatų Europoje. Ten bilietas kainuoja 10 zlotų (apie 2,3 Eur). Yra parke įdomesnės zonos, kur iš arčiau gali pamatyt žvėris, tai patekimas į tą zoną vėl kainuoja kelis zlotus, į to parko muziejų bilieto kaina – taip pat dar keli papildomi zlotai“, – pasakojo L. Dapkus.
„Kalbant apie Kuršių Nerijos unikalumą, užtenka pažiūrėti į žemėlapį ir netoli pamatysime dar tokius ragus kylant aukštyn Šiaurės jūros link. Vienas toks – Lenkijos kurortas Hel, pasiekiamas nuo Gdansko.
Kitas – Krynica Morska, dar vienas Lenkijai priklausantis kurortas. Vien šioje šalyje – du panašaus pobūdžio į Neringą kurortai, kurie nėra apmokestinti, netraktuojama kaip ypatinga, unikali teritorija“, – pastebi keliautojas.
„Mes ne Lenkija, esame daug mažesnė šalis, neturime daugiau nieko panašaus ir tą reiktų saugoti. Puikiai masių poreikius patenkina ir joms tarnauja Palanga, Šventoji ar Karklė.
Bet jei kas nori trapaus grožio, tas turėtų už tai susimokėti. Kartą per metus tikrai gali nuvažiuoti, žinodamas, kiek tai kainuoja. Antrą vertus, jei žmogus nori ilgesnį laiką pabūti Neringoje ir jei jam prireikia trumpam grįžti į Klaipėdą apsipirkti ir grįžti atgal, darkart mokėti 30 eurų žiauroka.
Manau, logiška būtų mokėti už laiką, praleidžiamą Neringoje, o ne už vienkartinį įvažiavimą. Bet reikia suprasti, kad auga žmonių pajamos ir jie gali sau leisti daugiau, papildomi 10 eurų yra juokas daugeliui, kurie planuoja vasaros poilsį Nidoje“, – mano L. Dapkus.
Mokestį vadina „neadekvačiu ir kosminiu“
Delfi kelionių ambasadorius Orijus Gasanovas taip pat įsitikinęs, kad tas 30 eurų mokestis nelabai atbaidys norinčius ilsėtis Nidoje.
„Srautai išliks didžiuliai. Jei Neringa tokiu būdu atbaidyti keliaujančius automobiliu, tai, manau, toks mokestis efekto neduos. Pati 30 eurų suma – lietuviui labai didelė, kosmosas. Tačiau faktas, reikia saugoti savo nacionalinius parkus. Nežinau, kokiu kitu būdu dar gali stabdyti didžiulį transporto srautą“, – kalbėjo O. Gasanovas.
„Buvau Peru, Maču Pikču, ten patekimas tik traukiniu arba pėsčiomis. Automobiliai važiuoja iki tam tikros vietos, tada persėdi ir keliauji traukiniu.
Čia šiek tiek iš fantastikos srities, bet Neringoje gal irgi galima panašią sistemą įgyvendinti pasitelkiant aplinkai draugiškus traukinius. Vietoj asfaltuoto kelio – traukinio bėgiai. Toks traukinukas stotų visuose Neringos miesteliuose. Arba elektra varomi autobusai, stojantys visose kurorto gyvenvietėse, kiekvienoje didesnėje gatvelėje“, – drąsias alternatyvas vardina O. Gasanovas.
Rimvydas Širvinskas – Makalius neabejoja, kad nuolat auganti įvažiavimo kaina turėjo būti vienas iš būdų sustabdyti nevaldomą automobilių srautą.
„Greičiausiai tai nepadeda. Žinoma, kaina tik už įvažiavimą yra neadekvati, tačiau jeigu žmonės moka ir mokės net pakėlus kainą, o svečių ir turistų srautas dėl to nesumažės, kodėl šio mokesčio valdžiai nereikėtų dar didinti? Galbūt tikrai labiau džiaugtumėmės grynu oru ir gražia gamta, jeigu automobilių sezono metu nebūtų tiek daug“, – kalbėjo Makalius.
„Kita vertus, vis dar daugybė tautiečių mokesčio nesibaido ir į Neringą vyksta automobiliais. Nemanau, kad nusprendusius vykti ilsėtis į Kuršių Neriją, atbaidys 30 Eur mokestis.
Galbūt viešasis transportas po lietuvių mėgstamas poilsio vietas nuo keltų kursuoja per retai, yra nepatogus ar panašiai, arba apie jo patogumą žino tiesiog per mažai žmonių – čia jau reikėtų diskutuoti su savivaldybės atstovais, kaip galima būtų bandyti kitu būdu išspręsti automobilių kiekio problemą, o ne didinti įvažiavimo mokesčius“, – kalbėjo Makalius.
Pajamos – milijoninės, išleidžia ir keliams, ir renginiams
Anot savivaldybės, tai, kiek šiais metais bus surinkta vietinės rinkliavos, prognozuoti yra sunku – per 5 šių metų mėnesius vietinės rinkliavos už įvažiavimą į Neringą yra surinkta apie 249 tūkst. ir tai yra apie 80 tūkst. eurų mažiau nei praėjusiais metais.
„Tai siejame su pasauline koronaviruso pandemijos sukelta situacija ir tuo, kad kaip įprasta nesulaukėme turistinių autobusų, į Neringą atvežančių keliautojų iš užsienio šalių“, – portalui teigė Neringos savivaldybės atstovė spaudai Sandra Vaišvilaitė.
Praėjusiais metais vietinės rinkliavos surinkta kiek daugiau nei 2,4 mln. eurų.
Vietinės rinkliavos lėšos patenka į Neringos savivaldybės biudžetą ir, anot savivaldybės atstovės, yra naudojamos kurortinės infrastruktūros priežiūrai ir vystymui, renginių daliniam finansavimui.
„Nedidelei Neringos bendruomenei tenka rūpintis infrastruktūra, kuri skirta aptarnauti daugiau nei pusę milijono lankytojų per metus. Vien miesto tvarkymo ir priežiūros darbams kasmet skiriama apie 2 milijonus eurų – tai ir viešųjų erdvių, nemokamų viešųjų tualetų priežiūra, gelbėtojų komandos išlaikymas ir panašiai.
Vasaros metu papildomų lėšų skiriama ir Neringos pirminės sveikatos priežiūros centrui – greitosios medicinos pagalbos posto išlaikymui ir ambulatorinės gydytojo pagalbos teikimui po šeimos gydytojų darbo valandų.
Kasmet yra atnaujinama takų infrastruktūra, tai tęsime ir ateityje, atnaujinami ar įrengiami nauji viešieji tualetai, štai, netolimoje ateityje naują viešąjį tualetą planuojama įrengti greta pažintinio tako Naglių gamtiniame rezervate. Šiuo metu visuomenei pristatomi Juodkrantės autobusų stotelės statybos projektiniai pasiūlymai. Pastačius stotelę bus įrengta uždara laukimo patalpa, patalpos turizmo informacijos centrui, bankomatų patalpa, sanitariniai mazgai.
Be to, yra inicijuoti net keli dideli kurortinės infrastruktūros tvarkybos darbai, prie kurių prisidėti reikės Neringos savivaldybės biudžeto lėšomis“, – pasakojo savivaldybės atstovė spaudai.
