Stiklinė žemuogių – 5 eurai

Šįkart J. Janušauskienę užtikau pakelėje prie Merkinės prekiaujančią ką tik surinktomis žemuogėmis. Stiklinę jau spėjusių prisirpti uogų moteris parduoda už 5 eurus, sako, pirkėjų tokia kaina negąsdina. Tik vykstančių į vis dar po karantino neatsigaunančius Druskininkus didmiesčių šiemet gerokai mažiau, tai ir uogų pirkėjų sulaukti reikia daugiau kantrybės.

„Pirmą kartą pusę stiklinės žemuogių pririnkau tik aną savaitę, ketvirtadienį, važiuodama į darbą Druskininkuose. O jau sekmadienį priskyniau pusantro litro. Šiemet žemuogės pradėjo žydėti labai anksti, bet pirmieji žiedai nušalo. Tuo metu bobausiavom, tai mačiau, kad pajuodę visi žiedai“, – pasakojo dzūkė.

J. Janušauskienės teigimu, žemuogės ir dabar tebežydi gausiai, o prisirpusių iki raudonumo uogų tenka gerokai paieškoti.

„Sako, jau po truputį mėlynuoja mėlynės, bet aš dar neužtikau. Tikrinau tą žinią, bet mačiau tik žalias“, – sakė ponia Janina.

Žadėjo lietuvišką vasarą

Priminiau J. Janušauskienei, kad prieš Velykas ji neįtikėtinai tiksliai numatė permainingus vasaros pradžios orus.

„Gegužė būna saulėta, bet šiemet ji bus permaininga – tą pačią dieną ryte gali šviesti saulė, o per pietus su perkūnija palyti. Ir vasara bus panašesnė į įprastą lietuvišką. Bus ir giedrų dienų, bet tarp jų išsimaišys ir lietingų – pernykštė sausra neturėtų pasikartoti“, – balandžio pradžioje prognozavo Janina. Publikaciją galite rasti čia.

Nors skeptikai iš tokios gamtos stebėjimu pagrįstos liaudies meteorologijos šaipėsi, skaitytojai netruko įsitikinti, kad nemažai J. Janušauskienės spėjimų pasitvirtino. Dzūkė pasakojo, kad dabar vis daugiau žmonių iš kažkur gauna jos telefono numerį, susiranda per feisbuką ir klausinėja patarimų, konsultuotis bandė gėlių ir daržovių augintojai.

Karščiai – nuo liepos vidurio iki Žolinės

Todėl ir šį kartą nuo grybų ir uogų stengiuosi nukreipti kalbą link būsimų šios vasaros orų ir sužinoti, ko tikėtis po Joninių.

„Dabar bus tokia pati lietuviška vasara, kokias buvome įpratę matyti vaikystėje. Joninės – su lietumi ir perkūnija. Nuo liepos vidurio bus daugiau karštesnių ir sausesnių orų. Lietaus sulauksime mažiau, bet jo vis tiek bus. Perkūnijos ir stiprūs vėjai tęsis iki pat Žolinės“, – sakė J. Janušauskienė.

Per karščius, net kai retkarčiais palyja, lengva Dzūkijos žemė iškart sugeria drėgmę arba ji išgaruoja.

„Vešli beržų žaluma žada, kad vasara bus ilga ir nesibaigs pagal kalendorių. Pasakiškai gražiai žydės liepos – saldesnis bus gyvenimas. Jau ir taip tas virusas mus visus pakeitė, o dabar, karantinui pasibaigus, mokomės džiaugtis gyvenimu su gamta“, – teigė Janina.

Marcinkoniškė pasakojo kiekvieną vakarą einanti į pievą ir pasižiūrinti, kaip leidžiasi saulė, o jau 4 valandą ryto stebinti, kaip ji pateka.

„Jeigu kiekvienas žmogus pasižiūrėtų į saulėlydį, jam net nereikėtų orų prognozės. Jeigu saulė leidžiasi debesyje, tai jau žinokit, kad rytoj lis lietus, o gal ir naktį“, – kalbėjo J. Janušauskienė.

Busilų sniegas rodo – bus daug baravykų

Paklausta, ar šiemet gerai dygs grybai, dzūkė neabejodama atsako, kad jų bus, nors gal ir ne tiek daug, kaip norėtųsi ir galima būtų įsivaizduoti, matant, kad vos ne kasdien palyja.

„Bus baravykų, o raudonikių net ir dabar jau žmonės randa. 5 ar 6 ir aš jau radau, ieškodama žemuogių, net ir vieną baravyką jau radau. Bet tai yra pavasariniai grybai, kurie kasmet pasirodo gegužę, o šiemet vėluoja. Po Joninių jie nustos dygti, tai teks palaukti rudeninių. Gegužę iškritęs busilų sniegas rodo, kad bus daug baravykų“, – sakė J. Janušauskienė.

Grybaulios kaimo vienkiemyje, 11 vaikų šeimoje gimusi ir augusi moteris pasakojo nuo 3 metukų jau ganiusi miške karves. Vaikystėje pradėjo stebėti gamtos ženklus ir mokėsi suprasti, ką jie reiškia. Paskui pradėjo užsirašinėti, kada po įšalo atsileido žemė, pražydo žibutės, kada pirma šilauogė, puriena, kada pabudo skruzdėlynas. Dievo dovaną suprasti gamtos ženklus turėjo Janinos tėvas, bet ir ji šiuo gebėjimu apdovanota, tik neskuba kiekvienam išduoti visų gamtos paslapčių.