Pradžią davė neišvaizdi balkono tvorelė
Į butą Vilniaus senamiestyje Delfi žurnalistė K. Pocytė atsikraustė vėlyvą rudenį. Pamačiusi balkono tvorelę, išsyk suprato – tokia ji likti negali: mat tvorelė buvo sena, su nusilupusiais dažais. Nors Kristina svarstė perdažyti neišvaizdžiąją tvorelę, visgi mintis apsodinti ją vijokliniais augalais nugalėjo.
„Sodo balkone įrengimui įtakos turėjo ir meilė maisto gaminimui“, – pasakojo Kristina. Taip pamažu balkone atsirado vietos ne tik vijoklinėms gėlėms, bet ir prieskoniams, daržovėms, žydintiems augalams. Pats sodelis išsiplėtė visiškai neplanuotai: įsigijus vieną prieskonį apėmė mintis, kad reikia ir kito, taip karuselė ir įsisuko.
Dabar balkone žaliuoja apie dešimt prieskonių ir žalumynų, o kur dar gėlės ir daržovės. O procesas nesibaigia – kol vienos veši, kitos sėjamos. Prieskonius balkone auginanti žurnalistė sako nemėgstanti parduotuvėse randamų prieskonių mišinių: „Tokį mišinį geriau pasidaryti pačiai – tuomet žinau, ką dedu.“
Šviežias derlius ir gausi sodininkų komanda
„Balkono tvorelę jau spėjo apsivyti raganė. Tačiau ji – ne vienintelė balkono gėlė“, – šypsosi Kristina ir džiaugiasi sodo idėjos įgyvendinimu. Šalia raganės vietą išsikovojo pasiflora, begonija, gebenės ir sukulentai. Tiesa, dar keturių gėlių pavadinimų Kristina nė neatsimena: „Pirkau, nes buvo gražu.“
Patiekalams gardinti žurnalistė iš savojo sodo skina bazilikus, citrininį čiobrelį, peletrūną, raudonėlį, petražoles, krapus, gražgarstę, svogūnų laiškus, melisą, rozmarinus, lauro lapelius. Kiek vėliau laukia pomidorų ir paprikų derlius.
O kurie prieskoniai – mėgstamiausi? „Petražolė ir raudonėlis, – šypteli Kristina ir priduria. – Petražolės juk tinka visur: ir į salotas, ir mėsai, o kur dar sriubos, pavyzdžiui, žuvienė, kurios be petražolių neįsivaizduoju.“
Tiesa, prie augalų gausėjimo prisidėjo ne tik Kristina ir jos draugas, bet ir judviejų mamos. „Mano mama daigino pomidorus ir paprikas, iš jos daržo parsiveždavau daigus, o Arūno mama rūpinosi vijoklinių gėlių išauginimu, – visą sodininkų komandą pristato Kristina ir priduria, kad augalų daigeliais teko apsikeisti ir su kolege. – Kai pradėjau pasakoti, kiek visko auga mano balkone, pradėjome dalytis patarimais ir daigeliais. Tai labai smagu, tada randame naują ryšį, ne tik darbinį.“
Balkonas – vieta eksperimentams
„Mano balkonas labai saulėtas – gaudami tiek saulės, augalai galėjo nudegti. Dar ir dabar neaišku, kuo baigsis šios vasaros eksperimentas“, – nerimauja Kristina. Kad išsaugotų augalus, moteris atkreipia dėmesį į du dalykus. Pirmiausia, Kristina stengiasi, kad augalams netrūktų drėgmės: „Rūpinuosi, kad mano sodas neperdžiūtų, o augalai visuomet išlaikytų panašų drėgmės kiekį.“
Tačiau saulė – ne vienintelis sodo pavojus: augalus tenka saugoti ir nuo vėjo. „Neseniai savaitgalį namus palikome tuščius, o orai turėjo būti vėjuoti. Sukau galvą, kaip tą savo ūkelį išsaugoti: lepiausi augalai keliavo į butą, o tie, kuriuos maniau esant kiek stipresnius, pasiliko balkone, tik arčiau sienos“, – augalų priežiūra dalijasi Kristina.
Sodas – eksperimentų erdvė, kurioje Kristina kliaujasi ir žiniomis, ir nuojauta. „Šįmet vienos sėklos sudygo, kitos – ne. Kai nepavyksta išauginti norimo augalo, bandau tai padaryti kitais būdais, eksperimentuoju.“
Beje, Kristinos meilė augalams užgimė jau anksčiau. Prieš įžengdama į žurnalistikos pasaulį, moteris dirbo floriste. „Sodas nėra vieninteliai mano augalai – namuose apstu gėlių. Jau reikėtų pristabdyti“, – šypteli Kristina.
„Tai, ką darau balkone įkurtame sode, primena tam tikrą performansą. Manau, tai glaudžiai siejasi su menu, kuris man – nesvetimas“, – įžvalgomis dalinasi žurnalistė.
Sodininko rekomendacija
Specialistas Gediminas Cijūnaitis išduoda, kad pagrindinė sodų balkonuose problema – tiesioginiai saulės spinduliai ir drėgmės trūkumas. „Augalas labiausiai nukenčia nuo saulės, dėl kurios vyksta perdėta fotosintezė. Jos metu augalas išgarina daug drėgmės“, – sako specialistas.
G. Cijūnaitis atkreipia dėmesį ir į žemę: „Kai augalas auga dirvožemyje, jis gauna daugiau mikroelementų, ne taip greitai netenka drėgmės.“ Kaip sprendimą specialistas siūlo augalus apgyvendinti kuo didesnės talpos induose.
Paklaustas, ar šįmet pastebima prieskoninių žolelių pirkimo tendencija, G. Cijūnaitis sako jos nepastebėjęs. Kita vertus, daugiausiai balkone sodinamų uogų lyderėmis tapo braškės.
