Kaip teigia V. Pupelis, prieš porą savaičių vaikštinėdamas netoli Anykščių, Rubikių, netikėtai pastebėjo pro siaurąjį geležinkelį einančią lūšį.

„Būdamas gamtoje su fotoaparatu, visada kažko tikiuosi – ar tai stirnos, ar kiškio, ar lapės. Tačiau sutikti lūšies tikrai nesitikėjau. Tarp mūsų buvo maždaug 150 metrų atstumas, laimei, fotoaparatas buvo rankoje“, – džiaugiasi jis.

Gyvūnus mėgstantis stebėti fotografas teigia supratęs, kad prieš jo akis – neeilinė proga, todėl nerimavo, kad tik pavyktų šį momentą tinkamai įamžinti.

„Kai pradėjau taikytis, lūšis nutaisė tokią pozą, kokia išliko ir nuotraukoje. Turėjau vos keletą sekundžių. Kadangi objektyvas yra rankinio fokusavimo, iškart pasižiūrėjau, ar pataikiau, ar ne. Nuo to priklausė objektyvo likimas – ar jis duš į bėgį, ar ne“, – įspūdžiais dalijasi V. Pupelis.

Apie tai, kad Anykščių apylinkėse galima sutikti lūšių, anksčiau jam girdėti neteko. Vis dėlto, V. Pupelis prisimena girdėjęs, jog vietiniai yra jų pastebėję netoli Troškūnų, Anykščių rajone.

„Tikrai nesitikėjau sutikti lūšį ten, kur buvau. Tai buvo pirmas kartas gyvenime, kai aš apskritai šį gyvūną galėjau pamatyti savo akimis“, – stebisi jis.

Lūšis įtraukta į Lietuvos raudonąją knygą, priklauso 1(E) kategorijos saugomiems gyvūnams. Lūšis uždrausta medžioti dar 1979 metais. 2007 m., leidžiant „Lietuvos raudonąją knygą“, lūšių suskaičiuota vos apie 40–50 individų. Lūšys gyvena iki 10 –12 metų, tačiau gamtoje 7 metų gyvūnas jau pradeda senti ir gilios senatvės paprastai nesulaukia.