Panevėžietė įrodė, kad Lietuvoje arbūzai puikiausiai auga: užsiaugino tiek, kad neturi kur dėti

300 kilogramų arbūzų – tokiu derliumi šiemet gali pasidžiaugti Panevėžio rajone, Bartkūnų kaime, gyvenanti Žukų šeima. Sodinti arbūzų sėklas Vilma Rakauskaitė-Žukienė pradėjo prieš daugiau nei 10 metų. Nors pirmieji bandymai šeimai buvo nesėkmingi, šiandien Vilma džiaugiasi, jog nepasidavė ir užsispyrė prisijaukinti arbūzus: šiandien jų gausybė džiugina ne tik šeimą, bet ir stebina aplinkinius.

Pirmuoju derliumi nusivylė, tačiau nepasidavė

Bartkūnų kaime gyvenanti Vilma pasakoja, kad auginti arbūzų ėmėsi prieš daugiau nei 10 metų. Tąkart ji nusipirko pakelį „Sugar Baby“ veislės arbūzo sėklų, kurias pasėjo vasario mėnesį. Nors Žukų šeima domėjosi, kaip auginti arbūzus, tuo metu rasti informacijos buvo labai sunku. Todėl arbūzų auginimas buvo tarsi savotiškas šeimos eksperimentas.

„Kelis arbūzų daigus pabandymui pasodinome šiltnamyje, daigai augo gražiai, bet neužmezgė daug vaisių – tik po vieną ant daigo. Žinoma, užaugo tik tokio dydžio, kaip greipfrutas, bet buvo labai kvapnus, sunokęs, raudonas, saldus ir sultingas. Tą arbūzėlį davėme dukrai, ji buvo dar visai mažytė, o patys tik po truputį paragavome. Nuo to viskas ir prasidėjo“, – prisimena Vilma.

Tiesa, tai nebuvo pirmas kartas, kai Žukai mėgino prisijaukinti egzotiškus vaisius: anksčiau jie sėjo citrinos, apelsino sėklas. Pirmą bandymą auginti arbūzus Vilma vadina nesėkmingu, nes tikėjosi didesnių vaisių. Vis dėlto, moteris nepasidavė ir mėgino dar kartą.

„Po keleto metų bandžiau pasėti arbūzų sėklas lauke. Rezultatas buvo geresnis, bet dar ne tobulas. Primegztų arbūzų buvo labai daug, bet vėl visi nedideli. Niekas iš artimųjų nesitikėjo, kad gali būti geriau, sakė: kiek gi gali su tais arbūzais, jei vis tiek niekas neišeina? Na, galvojau, vis tiek dar bandysiu“, – nepasidavė moteris.

Auginti arbūzus mokėsi iš savo klaidų: ko nedaryti?

Vilma teigia, jog auginti arbūzus mokėsi iš savo pačios klaidų. Anot jos, dažniausiai daroma klaida – arbūzo sėklos daiginamos netinkamoje temperatūroje. Taip pat dažnai arbūzų sėklos sodinamos į per mažus indelius: Vilma rekomenduoja sėklas sodinti litro talpos indeliuose. Be to, sodinant, daigelį iš indelio reikia labai atsargiai ištraukti, kad nebūtų pažeista pagrindinė šaknelė. Jei ji pažeidžiama, vaisius išauga kumščio dydžio. Dar viena klaida – kai sėklos sėjamos per anksti, daigas išvargsta ir neturi jėgų auginti vaisius.

Arbūzų sėklas Vilma sėja balandžio 10–20 dienomis: tada arbūzų daigai būna stiprūs. Daigai sodinami lauke, kai šalnų pavojus nebegresia.

Tinkamiausia temperatūra arbūzams augti – nuo 15^oC. Jei temperatūra žemesnė, arbūzų daigai nebeauga. Vilma pastebi, kad šiemet naktys buvo vėsios ir 15^oC nesiekė, todėl šeima galvojo, kad derlius – prarastas. Juolab esant vėsiems, lietingiems orams arbūzų kerai pradeda sirgti vytuliu. Sergančius krūmus Vilma išrauna. Vis dėlto, kai šiemet naktys ir dienos įšilo, arbūzai pradėjo gausiai žydėti ir megzti vaisius.

„Šiemet, kaip ir pernai, buvo priskinta virš 300 kilogramų arbūzų. Mes juos sudedame į dėžes ir laikome vėsiai, tad dar 2–3 mėnesius galėsime jais džiaugtis“, – sako Vilma.