Maždaug po pusvalandžio keli keleiviai išlipo iš autobuso, pasiėmė bagažą ir iki perkėlos nuėjo pėsčiomis. „Tikrai bus greičiau“, - tarė jie. Ir jie buvo teisūs.

„O ką daryti man, jei pavėluosiu į traukinį, kuris išvyksta į Vilnių?“ – klausė autobuse likusi keleivė. Ji teigė jau įsigijusi ir bilietus, kuriuos gali tekti išmesti. „Tačiau ne finansiniai nuostoliai gąsdina, o ta moralinė žala. Kodėl autobusams reikia stovėti bendroje eilėje, jeigu jie privalo laikytis grafiko?“ – piktinosi moteris.

Beveik visi, kurie sekmadienio popietę norėjo iš Kuršių nerijos grįžti į žemyną, eilėje kelto laukė po dvi valandas ir ilgiau.

„Į Neringą atvažiavome šeštadienį. Šiandien važiuojame namo į Radviliškį. Tokioje eilėje dar neteko būti. Žinoma, suprantame, kad keltai nespėja, todėl galime ir palaukti. Bet jeigu tokiose eilėse stovėti tektų kasdien, būtų sunku“, - DELFI sakė jauna šeima iš Radviliškio.

Jie pasvarstė, kad kitąmet galbūt pasirinks dviračius. „Automobilį paliksime Klaipėdoje, o iki Neringos galime ir dviračiais numinti. Taip sutaupytume ir ekologinį mokestį, kuris siekia 20 eurų, ir už keltą tų 12 eurų mokėti nereikėtų“, - svarstė radviliškiečiai.

Į Kryžkalnį grįžtanti jaunų žmonių kompanija eilėje prie kelto laukė dvi valandas. „Aišku, kad atsibodo“, - sakė jie.

Perkėlos rekordas

AB „Smiltynės perkėla“ duomenimis, sekmadienį buvo perkeltas rekordas – iš Smiltynės į Klaipėda keltais buvo perplukdyta 3170 automobilių, o iš Klaipėdos į Smiltynę – 2394 automobiliai.

„Tai pastarųjų trejų metų rekordas. Jei pasakyti juokais, tai tie 12 eurų, kiek kainuoja persikelti automobiliu per Kuršių marias, jau nebegąsdina“, - DELFI sakė laikinai „Smiltynės perkėlos“ direktoriaus pareigas atliekantis Mindaugas Čiakas.

Pasak laikinojo vadovo, net darytina prielaida, kad dalis automobilių pro Kuršių neriją keliauja tranzitu į Rusijos Federacijai priklausančią nerijos dalį, o gal net ir toliau.

Tą patį sekmadienį iš viso „Smiltynės perkėlos“ keltai iš Klaipėdos į Smiltynę perplukdė 14474 keleivius, o atgal į Klaipėdą grįžo 18 538 keleiviai.

Sekmadienį, kaip ir įprasta vasarą, per Kuršių marias automobilius keliantys keltai dirbo nesilaikydami grafiko.

Apsukrūs vairuotojai

Tuo metu, kai Kelių eismo taisyklių besilaikantys vairuotojai laukė bendroje eilėje, atsirado apsukruolių, kurie išdrįsdavo į Hageno kalną užvažiuoti priešpriešinio eismo juosta. Rizikuodami susidurti su iš kelto atvažiuojančių automobilių srautu, jie lakstė kiek įkabindami.

Dažniausiai rizikavo taksi paslaugas teikiantys vairuotojai, kurie vienatūriais automobiliais veždavo keleivius iš paplūdimio į perkėlą. Vienam keleiviui ši paslauga kainuoja vieną eurą. Į šios rūšies automobilį telpa šeši keleiviai. Žinoma, buvo ir drausmingų taksistų, kurie mieliau vežė keleivius iki Senosios perkėlos nei rizikavo skubėdami priešpriešinio eismo juosta.

Atsirasdavo ir gudruolių, kurie iki perkėlos, taip pat priešpriešinio eismo juosta, lėkdavo paskui taksi. Tuo piktindami drausmingus vairuotojus.

DELFI kalbinti vairuotojai skundėsi, kad laukti bendroje eilėje nenori nei keleiviai, nei jie patys. „Juk nestovėsime po dvi valandas eilėje. Taip netektume uždarbio. Pažeisti eismo taisykles esame priversti nuo tada, kai buvo rekonstruotas šis kelias. Negi buvo sunku palikti viena eismo juostą taksi automobiliams ir autobusams? Juk pastarieji važiuoja pagal grafiką“, – piktinosi vairuotojai.

Eilėje turėjo laukti ne tik nustatytais maršrutais kursuojantys, bet ir kruizinių laivų keleivius į Kuršių neriją atvežę autobusai.

Ekskursijų į Kuršių neriją organizatoriams prieš kelias savaites, kad spėtų parvežti keleivius į išplaukiantį laivą, teko užsakyti specialų keltų reisą, kuris kainavo 369 eurus. Organizatoriai teigia, kad kruizinis laivas yra kaip lėktuvas, kuris išplaukia nustatytu laiku, todėl į jį vėluoti nevalia.
Kelias nuo sankryžos su krašto keliu Smiltynė-Nida iki Kuršių marių buvo rekonstruotas praėjusių metų rudenį.