Vaizdo įrašu su portalu DELFI pasidalinęs Paulius Rakštikas pasakojo, kad stovyklaudamas prie ežero Labanoro girioje jis netikėtai išgirdo draugo šūksnius. Pastarasis kvietė greičiau atbėgti ir pažiūrėti, kaip nuo kranto žaltys vagia žuvį.
„Pribėgęs puoliau filmuoti, bet žaltys tuomet pasimetė ir nuplaukė“, – neįprastą nutikimą prisiminė vyras.
Visgi tuo istorija su žalčiu vyrams nesibaigė.
„Netrukus žaltys vėl prišliuožė prie kranto ir įsitaisęs ant jo žiūrėjo į mūsų pusę. Tarsi kažko lauktų“, – tęsė R. Rakštikas.
Vyrai pamąstė, kad roplys tikriausiai laukia laimikio, todėl nusprendė jam mestelėti dar vieną žuvelę. „Kaip kokiam katinui, – pridėjo lietuvis. – Žaltys šį kartą jos jau nepaleido. Turėjome galimybę stebėti, kaip žaltys pietauja“.
Kaip išalkęs žaltys mėgaujasi žuvimi, stovyklautojams pavyko užfiksuoti ne tik vaizdo įraše, bet ir nuotraukose. Nuotraukų autorius – Tomas Larionovas.
Sveiką gyvą žuvį žalčiui pagauti ne taip ir lengva
Gamtininkas Deividas Makavičius pasakojo, kad visi Lietuvoje gyvenantys ropliai maitinasi gyvu maistu. Ne išimtis ir geltonskruostis žaltys.
„Jie labai mėgsta gyventi prie vandens telkinių, pavyzdžiui, ežerų, bet jų yra ir Kuršių nerijoje, kur, atrodytų, iš vienos pusės sūri jūra, kitoje – Kuršių marios. Bet tai vis vien vandenys, o jame gyvena žalčio maistas“, – pasakojo pašnekovas.
Geltonskruostis žaltys dažniausiai puola gyvą grobį. Pagrindiniu maistu tampa varliagyviai, driežai, buožgalviai.
„Nors žuvys nėra pagrindinis žalčio maistas, bet jomis žaltys kartais ir paįvairina savo racioną. Galbūt tose vietose, kur daugiau žuvų, žalčiai jomis sotinasi ir dažniau“, – svarstė D. Makavičius. Taip pat žaltys į savo racioną gali įtraukti ir mažą paukščiuką ar pelę.
„Žalčių žandikaulis nėra vientisas – sudarytas iš dviejų dalių, todėl jis gali plačiai prasiplėsti. Nors gyvūno galva nedidelė, žaltys gali praryti daug didesnį grobį nei atrodytų: tai leidžia anatominės savybės. Vis dėlto, jei, pavyzdžiui, žuvis yra didesnė, žaltys gali ir užspringti, žūti“, – pasakojo pašnekovas.
Sugautą auką žaltys iš lėto praryja, o patekus į skrandį ji pradedama virškinti. Pasisotinęs žaltys ieško ramybės ir mėgsta pasišildyti saulėje. Padidėjusi šaltakraujo kūno temperatūra padeda geriau virškinti maistą.
„O kokį karosiuką ar kuoją sudorojęs žaltys be kito grobio gali išgyventi ir porą savaičių“, – pridėjo gamtininkas.
Žino, kur laukti grobio
D. Makavičius teigė nesistebintis, kad stovyklautojams pavyko užklupti žuvį ryjantį žaltį. Šis roplys yra prisitaikęs gyventi žmogaus paliestoje aplinkoje. Be to, jei žvejys į vandenį paleidžia pagautą mažą žuvytę, ji vis vien būna sužeista ir vangesnė, o tai žalčiui – lengvas grobis. Visiškai sveiką žuvį pagauti šiam ropliui daug sunkiau.
„Žmogus gamtoje yra visur prikišęs savo nagus, o gyvūnai prisitaiko prie žmogaus veiklos. Juk žalčiai ir mūsų etnografijoje minimi kaip žmogaus palydovai“, – priminė gamtininkas.
Žaltys neretai tampa ir pagalbininkas žmogui, kai apsigyvenęs netoli sodybų išgaudo graužikus.
„Jis daug labiau prisitaikęs gyventi žmogaus aplinkoje nei, sakykime, angis, kuri tikrai yra laukinė ir vengia žmogaus“, – akcentavo pašnekovas.
