Gamtos ženklus stebinti dzūkė žino, kokia bus likusi vasara ir kokių orų sulauksime rudenį

Marcinkoniškė Janina Janušauskienė sako jau žiemą žinojusi, kad šią vasarą iš grybų ir uogų dzūkams pragyventi bus sunku. Pernai ji itin tiksliai atspėjo, kada baigsis sausra, todėl ir dabar, užtikęs ponią Janiną, prekiaujančią miško gėrybėmis pakelėje prie Merkinės, pirmiausiai klausiau, ką jai sako medžiai – koks bus paskutinis vasaros mėnuo ir kokio rudens galime tikėtis.

Atspėjo, kada baigsis 2018 m. vasaros sausra

Meteorologai patys pripažįsta, kad tiksliai prognozuoti orus gali tik artimiausiai savaitei, daugiausiai – dešimčiai dienų. Ilgalaikių prognozių patikimumas gerokai mažesnis, o joms neišsipildžius, kaltinama visuotinė klimato kaita, sumaišiusi įprastus gamtos reiškinius.

Liaudiškus orų spėjimo būdus juo labiau galima vertinti skeptiškai, bet pernai J. Janušauskienė daugmaž tiksliai atspėjo, kada baigsis pusę vasaros kraštą kamavusi sausra. Apie tai galite perskaityti ČIA.

Nuo vaikystės stebėdama medžius, žoles, skruzdėles ir besileidžiančią saulę moteris taip ištobulino iš šeimos senolių perimtus įgūdžius prognozuoti orus, kad drąsiai ginčija oficialias prognozes.
Todėl šią vasarą, kai Pietų Lietuvos savivaldybės dėl lietaus stygiaus viena po kitos skelbėsi stichinės sausros zona, kone kiekvieną kartą, kai tik pasitaikydavo keliauti pro Merkinę, atidžiai dairiausi, ar tarp grybų ir uogų pardavėjų nepamatysiu ir ponios Janinos. Ir tik dabar, ją pagaliau susitikęs, sužinojau, kodėl mums nepavykdavo pasimatyti.

Grybinio lietaus sulauksime po Žolinės

Palaukiau, kol litrinį stiklainį mėlynių išsirinkę pirkėjai nuskubės Druskininkų kryptimi ir klausiu mane jau atpažinusios jų pardavėjos, kur ji buvo pradingusi.

„Žinokit, aš jau žiemą, dar prieš Naujuosius metus, pradėjau ieškoti darbo, nes jau žinojau, kokia bus vasara“, – sakė J. Janušauskienė.

Moteris pasakojo metų pradžioje įsidarbinusi Druskininkų „Eglės“ sanatorijos valgyklos padavėja. Tris dienas dirba, o paskui turi tris laisvadienius, per kuriuos nuo ankstyvo ryto skuba į mišką.
„Jau rugsėjį žinojau, kad šie metai bus be jokių grybų, beveik be jokių uogų, bus labai sausa, o truputį palis tik apie Jonines ir Žolinę. Visas lietus bus tik rudenį“, – pasakojo Janina.

Jos teigimu, rugpjūtis jau neturėtų būti toks karštas, kokia buvo vasaros pradžia. Naktimis ir rytais bus vėsiau, o dienos – vėjuotos ir permainingos. Tačiau tikro lietaus, tokio, kurį dzūkai vadina „grybiniu“, kai nesiliauja lyti kelias dienas ir miško žemė gerai įmirksta, dzūkai sulauks tik po Žolinės.

„Jeigu mes turėjome žiemą, kuri buvo nešalta, bet su sniegu, tai vasara turėjo būti sausa ir karšta – taip ir nutiko. Prieš Velykas sulaukėme gražių orų, todėl dabar nuo Žolinės vasara po truputėlį ims keistis. Rugsėjis bus su perkūnijomis, kas mums visai neįprasta“, – dalinosi savo stebėjimų išvadomis J. Janušauskienė. Ir atkreipė dėmesį, kad jos prognozės galioja tik Dzūkijai, o ne visai Lietuvai.

Koks bus ruduo, kada prasidės žiema?

„Jeigu pažvelgsite į medžius, tai jie visi normalūs, visai nepanašu, kad patyrė sausrą. Žolė nukentėjo, o medžių lapai negelsta ir neruduoja – nei beržų, nei karklų. Pernai jie labiau buvo nukentėję. Tai reiškia, kad giliau žemėje, kur pasiekia medžių šaknys, drėgmės dar yra. Nes žiemą buvo sniego, dideli šalčiai drėgmės neištraukė. Jau nuo Žolinės, stebėdama gamtos reiškinius, galėsiu pasakyti, kokia bus šių metų žiema. Kaip ir per Velykas, Kūčias, Sekmines – tomis dienomis ypatingai atidžiai stebiu gamtą“, – aiškino savo metodiką Janina.

Paklausta, ar varėniškiams neteks Grybų šventės organizavimo teisių perleisti žemaičiams, ji sakė, kad tokios gėdos pavyks išvengti, nes grybų rugsėjo pabaigoje tikrai užteks.

„Gal voveraičių šiemet ir neprisigrybausim tiek, kiek būdavo ankstesniais metais. Bet rudeniop atsiras baravykų, raudonikių. Žiemą buvo daug šerkšno, tai rudenį dygs daug lepšiukų“, – žada J. Janušauskienė.

Kol kas ji tegali pasakyti, kad rudenį, po lietingos antrosios rugpjūčio pusės ir rugsėjo, tikrai pamatysime daugelio taip laukiamą saulėtą Bobų vasarą. O žiema, pasak marcinkoniškės, prasidės gruodžio viduryje ir bus gerokai šaltesnė už pernykštę, nors atlydžių taip pat patirsime.

„Galutinės prognozės žiemai dar negaliu pasakyti, nes nežinau, kada išskris paukščiai, kada nukris medžių lapai. Tai yra mano paslaptis, kurios nelabai kam atskleidžiu“, – kalbėjo marcinkoniškė.

Miškai iškirsti – neliko kur grybauti

Litrinį stiklainį mėlynių Janina pardavinėja už 4 eurus. 5 eurų prašo už litro talpos indelį voveraičių. Iškart po Joninių, kai jų rasdavo truputį daugiau, kaina buvo nukritusi iki 4 eurų, bet dabar vėl padidėjo.

Moteris džiaugiasi, kad mėlynės, buvusios visai mažytės, dabar jau užaugo iki įprasto dydžio. Gerokai anksčiau šiemet pradėjo raudonuoti bruknės, tik jų bus mažiau negu pernai. Kol kas bruknių J. Janušauskienė dar nepardavinėja, prisirinko tik sau, nes sako, kad šios uogos labai sveika skrandžiui. Ant automobilio variklio dangčio, tarp kitų prekių nededa ir aviečių, nes visas jas suverda į uogienę. Sako, šiemet avietės neturi prekinės išvaizdos, tai geriau patiems suvalgyti.

„Sunkokai šiemet perka ir mėlynes, ir voveraites. Gal todėl, kad kaina didelė. Pernai gerai pirko gervuoges, nes jos buvo sultingos ir skanios, o šiemet – mažos ir rūgščios, tai ir paklausa mažesnė“, – guodėsi miško gėrybių pardavėja.

J. Janušauskienė pastebi, kad jos pamėgtose vietose miškai taip iškirsti, kad jau neliko kur grybauti ir uogauti.

„Šnioja ne tik brandų mišką, bet ir jaunuolynus taip baisiai praretino, kaip niekada neretindavo. Lietuva nesaugo savo turto. Man tai yra košmaras. Kai grybauji, po žiemos atvažiuoji ir pamatai plynę, kur medžiai buvo kaip tavo šeima, tai yra baisu“, – kalbėjo Janina.