Nustebino žmonių žiaurumas: ieškoma daugiau nukentėjusių žalčiukų

Prieš keletą dienų herpetologą Gerardą Paškevičių pasiekė filmuota medžiaga, kurioje – Jonavos rajone aptiktos neva raudonos gyvatės. Vaizdo įrašą peržiūrėjęs herpetologas netrukus atpažino, kad vaizdo įraše esantys gyvūnai – ne gyvatės, o dažais apipurkšti lygiažvyniai žalčiai.

G. Paškevičių įsiutino žiaurus piktavalių poelgis su itin retais ropliais, įrašytais į Lietuvos Raudonąją knygą. Baisų radinį sekmadienio vakarą jis paviešino savo feisbuko paskyroje.

„Viduje sproginėjau iš pykčio. Apžiūrėjus vietą, kur slepiasi žalčiai, buvo 100 proc. aišku, kad jie buvo apipurkšti dažais tyčia! Tai įrodo po jų slėptuvėmis raudonai nudažytas smėlis. Vadinasi, piktavaliai pastebėjo žalčius ir specialiai juos išpurškė dažais, nes nu gi prikolas – raudona gyvatė”, – feisbuko įraše piktinosi G. Paškevičius.

Lygiažvynius žalčius herpetologas atpažino pagal jų galvos formą. Įtarimai pasitvirtino tuomet, kai vaizdo įrašo autorius jį palydėjo į vietą, kurioje aptiko „raudonas gyvates“. Čia aptikti 3 lygiažvyniai žalčiai – G. Paškevičių nustebino naujai atrasta ir anksčiau herpetologams nežinota šių roplių radimvietė.

„Visas švelniai pavyko sugauti. Ir parsivežti į patalpas, kuriose jau jų laukė įrengti naujieji terariumai su visais patogumais. Prieš dedant žalčiukus į laikinus namus, juos įamžinau, kad galėčiau jums, draugai, parodyti, kokiame pasaulyje gyvename. Jei įsižiūrėsite į vieną iš nuotraukų, pamatysite, jog net žalčiuko akys užpurkštos dažais“, – piktinasi herpetologas.

Žalčiai laikinai apsigyvens pas G. Paškevičių, kol išsiners, o tuomet bus sugrąžinti į laisvę.

„Per ateinančias dienas ta teritorija, kur buvo surastos raudonos gyvatės, bus stebima ir vis bandysim ieškoti daugiau žalčių, nukentėjusių nuo pačio pavojingiausio padaro Planetoje – protingojo žmogaus“, – ateities planais dalijosi jis.

Raudoni dažai gyvūnui neleistų pasislėpti nuo plėšrūnų

Lietuvos herpetologų draugijos vadovė Dalia Bastytė-Cseh taip pat sureagavo į šį liūdną radinį. Pirmiausia ji pabrėžia, kad lygiažvynis žaltys – pats rečiausias Lietuvos roplys.

„Jis aptinkamas tik keliose Lietuvos vietose ir jose visose negausiai, todėl įtrauktas į Lietuvos Raudonąją knygą ir yra saugomas. Kaip pavadinimas sako, tai yra žaltys, žmonėms jis visai nepavojingas. Maitinasi daugiausia driežais, gyvena ten, kur yra daug driežų, susidaro šiltas mikroklimatas ir yra užtektinai tinkamų slėptuvių. Paprastai aptinkamas smėlėtose, viržiais apaugusiose vietose“, – aiškina Lietuvos herpetologų draugijos vadovė.
Lygiažvynis žaltys

D. Bastytė-Cseh pabrėžia, kad toks žmonių poelgis – pavojingas žalčių gyvybei. Ir ne tik dėl to, jog dažai yra toksiški, bet ir dėl to, jog ryškiai nudažytam ropliui kur kas sunkiau pasislėpti nuo plėšrūnų.

„Evoliucijos eigoje, per daug kartų, įvairios gyvūnų rūšys įgijo tam tikrą kūno spalvą, kuri joms padeda išgyventi. Nuodingos rūšys dažnai būna ryškių spalvų, taip perspėdamos plėšrūnus, kad jų ėsti neverta. Taip dažnai būna tropiniuose miškuose, ten plėšrūnai prisitaikę, kad ryškių varlyčių verčiau negaudyti, jos mirtinai nuodingos. O lengvai pažeidžiamos rūšys stengiasi susilieti su aplinka, kad būtų pastebimos kuo mažiau. Toks gyvūnas yra ir lygiažvynis žaltys. Jis neturi nei nuodų, nei spyglių, nei ragų, todėl ir slepiasi kiek galėdamas. Jo spalva panaši į supančios aplinkos, rudų atspalvių, šiek tiek marga, kad dar geriau susilietų su smėlynų, kuriuose gyvena, augalais. Tokiam gyvūnui tapus ryškiai raudonam, jį pastebi visi plėšrūnai, jo šansai išgyventi žymiai sumažėja“, – aiškina D. Bastytė-Cseh.

Taip pat ji pabrėžia, kad lygiažvynis žaltys – labai reta rūšis, todėl nedaug lietuvių apie ją yra girdėję.

„Jei šitie žalčiukai dažais buvo išpurkšti tyčia, tikiuosi, kad taip padarę žmonės, supratę, ką iš tikrųjų padarė, daugiau tokios klaidos nebekartos. Taip pat ramybėje reikėtų palikti ir vieninteles nuodingas Lietuvos gyvates – angis. Jos nėra kobros, žmogaus nepuola ir nepersekioja. Pajutusios, kad netoliese yra žmogus, jos skuba pasitraukti. Įkąsti gali tik besigindamos, kai ant jų užminama. O juk visad verta apsidairyti, kur statome koją, užuot bandžius viską aplinkui išpurkšti įvairiomis toksiškomis medžiagomis“, – perspėja D. Bastytė-Cseh.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (126)