Nors kalbama apie šių dienų skaitmenizaciją ir jos įtaką darbo rinkai, šiandien dar ne visus mažiausiai uždirbančius gali pakeisti naujos technologijos ir robotai. Kukliausias algas Lietuvoje gauna mokytojo padėjėjas, kambarinė, salės darbuotojas, kasininkas, padavėjas, siuvėja, konditeris, slaugytojo padėjėjas, bibliotekininkas, muzikos ir meno mokyklos mokytojas ir kt. (žr. lentelę Mažiausiai Lietuvoje uždirbantys (iki 600 Eur į rankas)).
„Technologiniai procesai yra nenuspėjami, bet bendras principas yra toks: tai, ką galima skaitmenizuoti išnyks, pavyzdžiui, telemarketingas, buhalteriai, vaistininkai, bankų darbuotojai, kurjeriai, apskaitininkai ir pan. Išliks tos profesijos, kurios reikalauja kognityvinių gebėjimų. Todėl psichologai, auklėtojos, mokytojai, socialiniai darbuotojai, pagaliau aukšto lygio pardavėjai ar aukščiausio lygio vadovai tikrai išliks“, - įsitikinęs Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinis direktorius Danas Arlauskas.
Jo manymu, ypatingai dideli pokyčiai laukia bankinio ir finansinio sektoriaus, nes čia skaitmenizacija ypač imli.
Svarbu ne kokius mokslus baigė, o ar kelia kvalifikaciją
Vienas iš detaliausių tyrimų, analizuojantis pernai paskelbtus European Skills and Jobs Survey apklausos duomenis, teigia, kad 14 proc. profesijų Europoje turi nemažą pilno automatizavimo riziką. Dar prieš keletą metų Oksfordo universiteto mokslininkų tyrimai skelbė 99 proc. tikimybę, kad apie 12 darbų iš nagrinėtų 700 profesijų gali išnykti, tarp jų telemarketingo, draudimo agentų, advokato padėjėjo, kurie pasižymi ribotais, standartiniais ir pasikartojančiais procesais, kuriuos gali atlikti mašininio mokymo(si) būdu ištreniruoti programiniai robotai. Laikui bėgant žymiai mažės ir spaustuvės darbuotojų, skirtingų įrengimų operatorių, konvejerio darbuotojų maisto, medienos, tekstilės gamyboje.
Didžiausias dėmesys, prognozuojant darbo rinkos pokyčius, tenka darbdavių nuomonei apie verslo veiklos perspektyvas. Ne tik savo srities išmanymas, bet ir nuolatinis kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas, efektyvaus, komandinio darbo išmanymas – apie tokius darbuotojų gebėjimų rinkinius šiandien vis garsiau kalba darbdaviai, taip kviesdami neatsilikti nuo darbo rinkos pokyčių. Turimos kompetencijos turi būti nuolat sutvirtintos papildomomis žiniomis ir įgūdžiais.
„Su ketvirta pramonės revoliucija ateina daugybė pokyčių, kurie verčia darbdavius ieškoti kitokių kompetencijų rinkinių turinčių darbuotojų, - taip teigia Lietuvos darbdavių konfederacijos generalinio direktoriaus pavaduotojas Vaidotas Levickis, - Specialybės šiandien nusako tik kryptį, kur žmogus baigė mokslus. Darbdaviams daug svarbiau, ar jis gali dirbti su jų turima programine, kita įranga ar laikosi darbui reikalingos kultūros. Klausimas, matyt, ne tiek apie specialybes, kiek apie turimas kompetencijas. Taigi, svarbu ne kokias studijas baigė, o ar kėlė savo kvalifikaciją. Pvz. tekintojas turi mokėti programuoti stakles, jo įgūdžiai dirbti „rankomis" nebereikalingi, kaip ir buhalteris, nemokantis dirbti su buhalterinės apskaitos programomis“.
Jo manymu, ateityje vis sunkiau seksis rasti darbą tiems, kurie nustos mokytis. Net jei specialybių pavadinimai išliks, joms reikalingos kompetencijos stipriai keisis: „Aišku yra ir verslo šakų, kurios ilgainiui nunyks dėl modernizacijos ar per didelės globalios konkurencijos, pavyzdžiui, laikrodininkai, avalynės ar rūbų taisytojai. Šie procesai nėra staigūs, prie jų galima prisitaikyti“.
Naujausios technologijos stumia iš darbo rinkos neprisitaikančius
Personalo atrankos kompanijos „CV-Online“ Marketingo vadovė Rita Karavaitienė sako, kad patys darbuotojai bei kandidatai labai aiškiai parodo, kokios darbo sritys turi didžiausią tikimybę keistis – jos sulaukia mažiausio kandidatų dėmesio. Čia gali keistis darbo principai, procesai, formos. Ateityje vis mažiau reikės tokių darbuotojų, kurie šiuo metu darbe atlieka mechanines ir rutinines užduotis, kurioms nereikia specialaus pasiruošimo, įgūdžiai įgyjami labai greitai, darbas yra vienodas, monotoniškas.
„Sparčiai vystantis technologijoms, jos nesunkiai gali pakeisti žmogų. Tačiau, tam, kad technologijos, robotai ir automatizuoti procesai būtų įdiegti įmonėse, reikalingos investicijos. Dažniausiai darbų automatizaciją/robotizaciją gali sau leisti didžiosios įmonės, mažosios įmonės veiklos efektyvumo ir kaštų mažinimo siekia pasinaudodamos internetiniais sprendimais, skaitmenizacija. Taigi, didžiausia rizika darbo rinkoje yra tiems, kurie apskritai neturi kvalifikacijos, nekvalifikuota darbo jėga keičiama technika ir technologijomis. Jų atlyginimai yra patys mažiausi“, - teigia R. Karavaitienė.
Prekybai keliantis į elektroninę erdvę, augant internetinių apsipirkimų kiekiams, tikėtina, kad gali mažėti fizinių parduotuvių kiekiai, mažės pardavėjų – konsultantų poreikis, kasininkus keis savitarnos kasos. Pasak personalo atrankos kompanijos atstovės, prekybos įmonėms jau keletą metų sunku rasti darbuotojų, todėl jos ieško sprendimų, kurie galėtų leisti išsiversti su mažesniu darbuotojų kiekiu. Prekybos srities darbuotojų atlyginimai yra vieni mažesnių rinkoje. Darbo pasiūlymų skaičius prekybos srities darbuotojams yra gan didelis, tačiau iš kandidatų pusės ši sritis nesulaukia reikiamo susidomėjimo.
Gamybos srityje mažėja rankinio darbo, todėl didžioji dalis gamybos srities darbo pasiūlymų bus skirta aukštos kvalifikacijos operatoriams, derintojams.
„Administravimo srityje taip pat vyksta pokyčiai – dokumentų skaitmenizavimas, naudojamos specialios programos, sistemos, kurios mažina rankinio darbo kiekius, todėl ši sritis laikui bėgant gali transformuotis į asmeninius padėjėjus, konsultantus ir pan. Šios srities darbuotojų atlyginimai šiuo metu taip pat yra vieni mažesnių rinkoje. Panaši situacija ir klientų aptarnavimo srityje, įmonės stengiasi klientų aptarnavimą perkelti į elektroninę erdvę, klientų konsultavimu užsiima specialios robotizuotos programos. Klientų aptarnavimo specialistų poreikis šiuo metu yra gan aukštas, bet kaip ir prekybos sritis iš kandidatų nesulaukia atitinkamos reakcijos, o atlyginimai yra vieni mažesnių rinkoje“, - teigia R. Karvaitienė.
CV-Online atstovė įvardijo TOP 10 darbo sričių, kurios turi didžiausią tikimybę keisti.
Prasta situacija - paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams
Remiantis Užimtumo tarnybos vykdyta beveik 4,5 tūkstančių Lietuvos darbdavių apklausa, galima tikėtis, kad mažės mechaninių, jėgos reikalaujančių profesijų poreikis, ypač paslaugų sektoriuje. Numatoma, kad naujausios technologijos mažins darbuotojų poreikį slaugos, paslaugų centrų, logistikos ir transporto srityse bei pardavimo sektoriuose, t. y. mažės vairuotojų, pardavėjų, slaugytojų, skambučių centrų operatorių paklausa, tačiau dauguma pabrėžė, kad didins darbo užmokestį.
Prekybos sektoriuje numatoma, kad šiais metais mažės pardavėjų ir kasininkų poreikis, būtent didžiuosiuose šalies miestuose. Prekybos centrai vis dažniau įrengia savitarnos kasas, taip pat kuriamos internetinės parduotuvės, kurios mažina darbuotojų poreikį, tačiau regionuose išliks paklausūs tiek pardavėjai ir kasininkai, tiek salės darbuotojai.
Analizuojant ateities darbo vietas Lietuvoje 2016–2030 m. prasčiausias įsteigtų/ likviduotų darbo vietų balansas – paslaugų sektoriaus darbuotojams ir pardavėjams. Tai lemia kai kurių paslaugų perkėlimas į internetinę erdvę, populiarėjanti internetinė prekyba, savitarnos vietų steigimas.
Gamybos procesų robotizavimas, kompiuterizavimas mažins įrengimų ir mašinų operatorių poreikį. Didžiausias darbo jėgos poreikis dėl kaitos numatomas specialistų profesijos grupėje.
