Buvimo gamtoje teigiamas poveikis žmogaus sveikatai pripažįstamas jau ir medikų. Nuo pernai spalio Škotijoje gydytojai savo pacientams gali „išrašyti gamtos“. Psichinių ligų turintiems, nuo streso kenčiantiems, sergantiems širdies ligomis žmonėms be įprastinio gydymo škotai siūlys kurti meną paplūdimiuose iš akmenukų, kriauklių ar šakelių, pasiskolinti ir pavedžioti šunį, vartytis žolėje, lesinti paukščius ir kitaip leisti kuo daugiau laiko gamtoje.
Tuo metu vilnietė L. Monkevičė mūsų šalies gyventojams pasiūlys susitikti miške ir išbandyti japonų metodologija pagrįstas miško maudynes.
Smūgis – nukirsti medžiai šalia namų
Tvariu, sąmoningu gyvenimu ir gamta besidominti moteris prisimena, kad ją gamta traukė jau nuo pat vaikystės. Šalia Karpatų kalnų, Ukrainoje, užaugusi L. Monkevičė prisimena, kaip nuo mažų dienų laiką leisdavo gamtos apsuptyje: miškuose rinko uogas, džiaugėsi metų laikų kaita.
„Prisimenu, kad visada jaučiausi gamtos dalimi, o ne esanti atskirai nuo jos“, – prisipažįsta pašnekovė.
Konkrečiai miškais L. Monkevičė susidomėjo šiek tiek vėliau. Gyvenime atėjus metui, kai ji patyrė labai didelį stresą, moteris pradėjo vis dažniau vaikščioti miške ir domėtis, kokią įtaką žmogaus savijautai ir sveikatai turi miškas.
„Pastebėjau, kad ir ieškant būsto nuomai man visada labai buvo svarbu, kad pro langus matyčiau daug medžių“, – kalbėjo ji.
Kai moteris įsigijo pirmąjį savo butą, pro jo langus taip pat buvo matyti vasaromis žaliuojantis miškelis.
„Po kokių trejų metų vieną rytą atsibudusi pro langą pamačiau iškirstus medžius. Buvo palikti vos keli. Tai mane labai sukrėtė. Jaučiau, kad pastūmėjo į depresinę būklę. Kam pasakojau, mažai kas suprato, kodėl mane taip stipriai paveikė medžių iškirtimas. Tada pradėjau domėtis miško įtaka savijautai“, – prisiminė pašnekovė.
Ieškodama informacijos apie tai, L. Monkevičė aptiko, kad japonai jau kelis dešimtmečius domisi miško įtaka žmogaus sveikatai. Gilindamasi į japonų sugalvotą metodologiją, kaip iš miško pasisemti ramybės ir geresnės savijautos, vilnietė pradėjo viena vaikščioti Belmonto mišku ir bandyti aprašytus metodus.
„Nukirtus medžius prieš mano langus, atsivėrė Belmonto kalvos, o tada atradau, kad ten miškas – Belmonto botaninis-zoologinis draustinis. Pradėjau taikyti sau metodikas taip, kaip supratau. Tiesiog bandžiau sąmoningai būti miške. Visa tai man labai padėjo – ir nuo streso, ir nuo perdegimo, ir nuo negebėjimo susikaupti“, – atviravo L. Monkevičė.
Nusprendusi, kad miško galia ji norėtų pasidalinti ir su kitais, vilnietė šį pavasarį nuvyko į Švediją, kur vyko Europos miško terapijos instituto mokymai. Moteriai pavyko patekti į pirmąją pačią instituto grupę.
„Grupėje taip pat buvo žmonių iš Skandinavijos, Belgijos, Vokietijos. Tose šalyse miško maudynių gidų jau yra. Nors tai pakankamai nauja praktika, kitose Europos šalyse jau yra vienas kitas gidas“, – tęsė pašnekovė.
Pasivaikščiojimas miške kitaip
Vaikščiojimą miške tikriausiai yra išbandęs kiekvienas lietuvis. Tačiau L. Monkevičė teigė, kad japonų išrastas metodas skiriasi nuo paprasto pasivaikščiojimo ar grybų ir uogų rinkimo. Sostinės gyventoja siūlo mišku grožėtis jame vaikščiojant sąmoningai.
Pasak jos, sąmoningas vaikščiojimas miške, palyginus su įprastu, yra lėtesnis, nueinamas trumpesnis atstumas.
„Japonai ištyrė, kad skubant, einant greitai išsiskiria kortizolis arba streso hormonas, bet jei vaikštai lėtai, eini netoli, nepervargsti, miškas gali padėti gerinti imuninę sistemą, vidinę savijautą“, – akcentavo pašnekovė.
L. Monkevičė pasakojo, kad miško maudynėse naudojamas kvietimų principas. Žmonės kviečiami atlikti tam tikras užduotis, tačiau nenorintys neprivalo jų atlikti, gali tiesiog pabūti miške. Kelionės pradžioje siūloma į kokį nors rastą daiktą, pavyzdžiui, akmenį ar kankorėžį, įkvėpti trukdančią susikaupti mintį ir daiktą palikti prieš neriant miško taku. Antras žingsnis – jutimų sužadinimas.
„Stengiamės įtempti klausą, išgirsti artimus ir tolimus garsus, garsų visumą. Įjungiame ir aštresnį regėjimą: pabandome užsimerkti ir atsimerkti lyg pirmą kartą. Taip pat svarbus ir lytėjimas, kai pajaučiame įvairias miško augalų struktūras. Ir dažniausiai žmonėms įspūdingiausia būna uoslės įjungimas. Vieni sako, kad jaučiasi kaip gyvūnai visur uostinėdami, kitiems miško kvapai sužadina prisiminimus iš vaikystės“, – kaip vyksta miško maudynės, pasakojo vilnietė.
Pirmą karta lietuviai miško maudynes su L. Monkeviče galėjo išbandyti birželio antroje pusėje vykusiame Anykščių miško festivalyje. Jo metu miško maudynių gidė turėjo net tris užsiėmimus.
„Europietiška miško terapijos metodologija nuo japoniškos skiriasi tuo, kad čia labiau įtraukiamas socialinis, bendradarbiavimo aspektas. Per turėtus užsiėmimus pastebėjau, kad per porą valandų trunkančią praktiką spėja susiformuoti kolektyvas. Nors visi pradėdavome sesijas vieni kitų nepažinodami, jų pabaigoje žmonės jau draugiškai šnekučiavosi ir net kūrė ateities bendras veiklas“, – stebėjosi pašnekovė.
Miško maudynių gidė viliasi, kad miškais turtinga Lietuva pasuks tvaraus turizmo ir sveikatingumo keliu, kur šalyje galėtų veikti miško terapijos bazės ir šia veikla galėtų užsiimti ir daugiau gidų.
