Druskininkų savivaldybės Leipalingio miestelyje grybus superkantis D. Šidlauskas sako šį sezoną atidaręs supirktuvę tik po ilgojo Joninių savaitgalio, nors ankstyvąsias voveraites supirkęs prieš savaitę, kai nuolatinis miestelio grybautojas paskambino telefonu ir pasiūlė pirmuosius savo radinius.
Supirkėjas parodo po vieną nepilną dėžę voveraičių ir pirmųjų mėlynių – tiek žmonės sunešė antradienio rytą. Ir viskas, nes per dienos kaitrą vargu ar kas ryžtųsi uogauti arba grybauti.
Už kilogramą voveraičių jis moka 4,50 eurus, rankomis rinktų mėlynių – 2,50 euro. Uogavimo šukomis rinktų mėlynių neperka, atskiria jas iš tolo pagal lapų ir kitokių uogienojų likučių kiekį.
„Aplink Leipalingį išpjovė miškus, tai neliko kur grybauti. Pernai leipalingiečiai grybus ir uogas rinko prie Vilkanastrių ir Avirio ežero, o šiemet ten nėra ko nė eiti. Dabar pavažiuoja toliau, prie Giedvardžio“, – pasakojo vyras.
Supirkėjas pats į mišką patikrinti, ar grybai dar nedygsta, teigia neinantis.
„Grybautojai skambina ir klausia kainos, praneša, kada pradeda grybauti. Pirmiausia atsivalgo patys, broliai ir seserys padeda, į turgų atiduoda. O kai visi prisivalgo, jau ir mums skambina“, – sakė D. Šidlauskas.
Žemuogių supirkėjas atsisako, nes jos labai greitai praranda prekinę išvaizdą, sudrėksta ir sulimpa į košę, kurios joks didmenininkas nepriimtų.
„Aš jų iki Varėnos nenuvešiu. Žemuoges čia tik kaimynas kaimynui parduoda“, – prisipažįsta verslininkas.
Individualią veiklą įregistravęs leipalingietis dirba Druskininkų sanatorijoje „Belarus“, o jam namo priemenėje įrengtoje supirktuvėje kartais talkinanti žmona – vietinėje parduotuvėje. Miško gėrybes jie parduoda tai įmonei, kuri tuo metu daugiausiai moka, dažniausiai renkasi iš 3 Varėnos bendrovių.
„Važiuoja lenkai iš Druskininkų vandens parko, tai sustoja ir prašo grybų parduoti, nes pas juos sausra, nieko nėra“, – pasakojo D. Šidlauskas.
Paklaustas, ar miestelyje dar liko kam grybauti, vyras atsidūsta: „Dar yra keli aplink Leipalingį“.
