Saugumu paplūdimiuose besirūpinantis specialistas teigė, kad gyventojai neretai dėl nežinojimo ar aplaidaus požiūrio į savo saugumą nepaiso apie pavojų įspėjančių vėliavų ir ženklų ir patys save ar savo vaikus įstumia į didžiulę riziką.
Gelbėjimo sotyse ir paplūdimiuose nuolat iškabintos vėliavos, kurios praneša, ar galima, ar ne maudytis jūroje. Akylesni gyventojai tikriausiai pastebėjo, kad gelbėjimo stotyse nuolat kabo dvi vėliavos.
Viršutinė vėliava, kuri būna geltonos ir raudonos spalvos, reiškia, kad budi gelbėtojai. Apačioje kabo dar viena – raudona arba geltona. Ji praneša, galima ar negalima maudytis. Geltona - maudytis galima, bet reikia neprarasti budrumo. Raudona - maudytis draudžiama.
Šviesoforo principas
A. Siakki čia pasiūlė prisiminti šviesoforo spalvas. Raudona spalva įspėja, kad maudytis jūroje draudžiama. Geltona – maudytis galima, bet pavojinga.
„Yra dar ir žalia vėliava, tačiau dėl jūroje esančių povandeninių srovių nekabiname, nes jūroje visada pavojinga maudytis“, – teigė jis. Taigi, jei atkeliavę į paplūdimį matote geltoną vėliavą – maudytis galima, tačiau budrumo pamiršti nereikėtų, nes net ir esant leidimui maudytis jūroje, ji išlieka klastinga ir pavojinga. Kokios spalvos vėliava kabo paplūdimiuose, priklauso nuo oro sąlygų ir vasaros.
Pavyzdžiui, šį birželį raudona vėliava kol kas buvo kabojo dvi dienas, visu kitu metu maudytis jūroje buvo leidžiama. Maudytis draudžianti vėliava iškeliama, kai pasikeičia oro sąlygos, kyla audringas vėjas, sustiprėja bangos. Vėliavų spalvas ir jų reikšmę pravartu žinoti ne tik ilsintis Lietuvos paplūdimiuose. Tokių pačių spalvų vėliavos informuoja apie jūros sąlygas maudytis ir kitose Europos Sąjungos šalyse.
Iki Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą buvo naudojamos kitų spalvų vėliavos, įspėjančios apie jūros sąlygas. Tuomet esant labai audringai jūrai ir galiojant draudimui maudytis buvo keliama juoda vėliava. Raudona reiškė, kad jūra yra pavojinga, bet maudytis leidžiama, o balta – maudytis leidžiama.
Kaip pasakojo specialistas, vis dar atsiranda gyventojų, kurie nepaiso raudonos vėliavos, draudžiančios lįsti į jūrą. Tokiu atveju gyventojai per garsiakalbį įspėjami apie draudimą, gelbėtojų raginami palikti vandens telkinį.
Jūroje besimaudantys raudonai vėliavai plevėsuojant gyventojai ne tik kelia didžiulį pavojų savo gyvybei, bet ir gali gauti baudą, kurią gali skirti policija arba viešosios tvarkos specialistai. „Nors esant raudonai vėliavai dalis gyventojų jos paiso, kiti ir toliau lipa į vandenį ir dar pyksta, kad negali maudytis. Atrodo, kad kartais gyventojai, atėję prie jūros, galvoja, kad maudytis su didelėmis bangomis yra gera pramoga, tačiau apie savo saugumą dažnai pamiršta“, – kalbėjo A. Siakki.
Nepaiso ne tik raudonos vėliavos
Pašnekovas teigė pastebėjęs, kad dalis poilsiautojų nepagalvoja ir apie savo vaikus ir juos nuo pat mažens pratina maudytis esant raudonai vėliavai.
„Kažkodėl visi galvoja, kad, jei kas skęs, tai tikrai ne jis ar jo vaikas, o kas kitas“, – stebėjosi pašnekovas.
A. Siakki prisiminė ir ne vieną atvejį, kai iš jūros, esant prastoms sąlygoms, teko krapštyti ir pačius klaipėdiečius. Pastarieji dažnai sako, kad visą gyvenimą čia pragyvenę ir pažįsta jūrą, tačiau ir tokiais atvejai – pavojus ne ką mažesnis, o kartu rodomas blogas pavyzdys aplinkiniams.
„Baltijos jūroje visada pavojinga maudytis. Žmonės, atėję prie jūros, dažnai pamiršta apie savo saugumą. Pyksta, kad gelbėtojai neleidžia maudytis, bet nesupranta, kad per raudoną vėliavą eidami maudytis jie pradės skęsti, o taip ne tik savo, bet ir gelbėtojų gyvybei kelia pavojų“, – pabrėžė pašnekovas
„Klaipėdos paplūdimių“ atstovas kartu pastebėjo, kad pavojingos situacijos jūroje kyla ne tik dėl to, kad gyventojai nepaiso raudonos, maudytis draudžiančios vėliavos. Jie taip pat nekreipia dėmesio ir lenda maudytis tose vietose, kur stovi ženklai, įspėjantys apie jūroje esančias pavojingas duobes.
„Pastebime, kaip šeimos su vaikais įsitaiso ant smėlio netoli tų ženklų, o paskui eina tose vietose maudytis. Būtent šiose vietose ir įvyksta daugiausiai skendimų“, – sakė jis.
Paprašytas įvardyti pagrindines priežastis, kodėl žmonės skęsta Baltijos jūroje, A. Siakki būtent ir įvardijo raudonos spalvos ir ženklų apie duobes nepaisymą.
„Kai žmogus maudosi toje vietoje, kur yra duobė, staiga supranta, kad nebegali grįžti į krantą, pradeda panikuoti, bando judėti kranto link, bet nebegali, nes atgalinė srovė neša gilyn“, – aiškino gelbėtojas.
Nerimą kelia ir tai, kad poilsiautojų labiau rūpintis savo saugumu nepriverčia ir prieš akis matomos nelaimės. A. Siakki pasakojo, kad ne kartą pastebėjo gyventojus, kurie pamatę gelbėjimo operaciją vietoje, kur yra povandeninių duobių, po kurio laiko patys lenda maudytis į tą pačią vietą.
„Taip pat reikia dar kartą priminti gyventojams, kad į paplūdimį atėjus su vaikais, negalima jų palikti be priežiūros. Tokių atvejų taip pat vis dar pasitaiko“, – akcentavo jis.
