Varėnos rajone, kitame Nemuno krante nuo Merkinės, sustatyti akmenys sudar Mėnulio kalendorių, kurio centrinė dalis – astronominis „Saulės laikrodis“ – išliko iki mūsų dienų.
„Ši paleoastronominė stebykla galėjo būti gamtmeldiškos Lietuvos žynių šventyklo dalis, susijusi su mūsų protėvių gamtos ciklų stebėjimų patirtimi. Juo labiau, kad šie akmenys stūkso prie upės, žemutinėje Nemuno terasoje. Šiose vietose pirmieji gyventojai įsikūrė IX tūkstantmetyje prieš Kristų ir gyveno iki ankstyvojo ir senojo geležies amžiaus laikų“, – teigia merkiniškis fotomenininkas Algimantas Černiauskas.
Tokioje ypatingoje vietoje nuo 2001 m. organizuojama vasaros saulėgrįžos šventė įgauna ypatingą prasmę, o jos dalyviai sako jaučiantys ryšį su kitomis tuo patie gamtos ritmu čia gyvenusiomis kartomis.
Pasiruošimas šventei prasideda nuo pat ryto: merginos pina vainikėlius, vyrai pastat kasmet naują lieptą, vartus, pro kuriuos įžengę Rasos šventės apeigų dalyviai apsivalys ir atsinaujins. Aukščiausią Saulės kelio tašką simbolizuoja ant karties iškeltos stebulės.
Saulei leidžiantis pažadinama ugnis, aukojama Gabijai, Perkūnui ir Žemynai, o be tradicinio vainėkėlių plukdymo atliekama daugybė kitų tradicinių ritualų, kurių
prasmę žino tik tikri merkiniškiai.
„Taip ir atgyja Jonionių akmenys, tarsi atsigauna, išgirdę skambančias dainas. Kas, jei ne jos, leidžia mums pajusti tą harmoniją, suartinančią žmogų su gamta. O ir tolumoje dunksantis Merkinės miestas, apšviestas degančios stebulės ugnies, sužėri karūnomis it būtų karalių ir Šarūnų laikai sugrįžę,“ – sako vienas šventės organizatorių ir Merkinės jaunimo etnokultūros klubo „Kukumbalis“ vadovų Vytautas Černiauskas.
