Kol Dzūkijoje gyventojai iš miško grįžta nepilnomis pintinėmis, Aukštaitijos ir Žemaitijos gyventojai džiaugiasi geresniu laimikiu miške. Socialinio tinklo „Facebook“ grupėje „Grybautojai“, turinčioje daugiau nei 27 tūkst. narių, viena po kitos dygsta nuotraukos su pilnais krepšiais voveraičių. Labanoras, Rokiškis, Švenčionių raj., Visaginas, Kretinga, Klaipėdos raj. – tokius vietovardžius vardija sėkmingai pagrybavę socialinio tinklo naudotojai. O štai viena grupės narė netgi pasidžiaugė dviese pririnkusi 20 kg voveraičių.
Ne visi supirkėjai atvėrė duris
Varėnoje grybų supirkimo punktą turintis Marius Juškevičius pripažino, kad šis sezonas jo kol kas nedžiugina.
„Taip, sausra, grybų labai trūksta. Ankstesniais metais sezoną dažniausiai pradėdavome po Joninių, o liepą būdavo pats tempas. Dabar dirbame kokiu tik 20 proc. tempu. Negaliu sakyti, kad grybų išvis nėra, bet daug mažiau“, – prisipažino jis.
Nors voveraičių Dzūkijos miškuose šiuo metu mažiau nei įprasta, M. Juškevičius teigė, kad supirkimo kainos tai nekelia, nes ji vis dėlto priklauso nuo užsienio rinkų.
„Kadangi ten taip pat yra karšta, gyventojai perka mažiau grybų, – argumentavo pašnekovas. – Matome tendenciją, kad voveraičių užsakoma vis mažesnėse pakuotėse, tai rodo, kad Europoje grybų vartojimas yra tikrai sumažėjęs“.
Pasak jo, šiuo metu voveraitės superkamos po 4 eurus už kilogramą. Varėnoje dirbantis vyras taip pat užsiminė, kad į supirkimo punktą jau buvo atnešta ir šiek tiek baravykų, tačiau kol kas jie labai sukirmiję. Baravykų supirkimo kainos verslininkas šiam sezonui dar nėra nustatęs.
„Bet jau pradėjome supirkinėti bruknes. Vienas kilogramas – 1,2 euro. O mėlynių šiemet tikrai užteko, tik buvo mažesnės nei pernai“, – pasakojo M. Juškevičius.
Paklaustas, kokiomis viltimis gyvena verslininkas, jis atviravo, kad tikisi, jog po Žolinių situacija pagerės ir supirkimo sezoną bus galima pratęsti iki spalio.
M. Juškevičius teigė, kad dėl vėluojančio grybų sezono kai kurie grybų supirkimo punktai Varėnoje dar net neatsidarė.
Teigia, kad situacija nėra tragiška
Bendrovės „Girios“, įsikūrusios Švenčionių raj., direktorius Modestas Masevičius teigė, kad čia situacija geresnė nei Dzūkijoje.
„Yra truputį grybų, tikriausiai daugiau nei Dzūkijoje. Nėra jų labai gausiai, mažiau nei vidutiniškai, bet yra, – komentavo jis. – Be voveraičių kitų grybų dar nėra, bet ir gerai, nes būtų sukirmiję nuo tokio karščio“.
Bendrovė grybų iš privačių gyventojų nesuperka, jų klientai – mažesni grybų supirkimo punktai.
M. Masevičius taip pat pastebėjo, kad grybų poreikis Vakarų Europos valstybėse sumažėjęs: „Kai dideli karščiai Europoje, žmonėms nesinori valgyti grybų. Europoje šviežių voveraičių vartojimas yra tikrai sumažėjęs“.
Paklaustas, su kuriomis šalimis Lietuva konkuruoja dėl grybų, kurie pateks ant Vakarų Europos gyventojų stalų, pašnekovas paminėjo Lenkiją, Rusiją ir Baltarusiją.
„Bet labiausiai – Baltarusija. Ten didžiausias šiemet derlius. Prieš porą savaičių dar gausiai palijo ten, tai grybų jie turi“, – pridėjo įmonės vadovas.
Voveraičių rekordų kasmet būti negali
Mikologas Jonas Kasparavičius teigė, kad pernai Dzūkijos gyventojai galėjo džiaugtis ypač gausiais voveraičių metais, todėl šiemet nereikėtų tikėtis tokio gausaus laimikio. Voveraičių grybienai reikia atsigauti, kol ji vėl galės padovanoti perpildytas pintines geltonųjų kepurėlių.
„Aišku, viskas priklauso nuo oro, medžio būklės, jos auga gana lėtai ir joms reikia atsigauti po rekordų, – patikino pašnekovas. – Taip, jų gali būti daugiau kituose miškuose – po lapuočiais ar eglėmis, bet Dzūkijoje šiemet rekordų tikriausiai nebus. O kitų grybų, pavyzdžiui, baravykų dar turėtume sulaukti. Ir baravykams geri metai gali būti ir keleri iš eilės“.
Pasiteiravus, ar voveraitėms reikalingas gausus ir ilgas lietus, ar užtektų ir trumpo, atgaivinančio miško paklotę, J. Kasparavičius teigė, kad grybams svarbu nei per daug, nei per mažai lietaus. Gausus, ilgas lietus pavojingas dėl puvimo, o sausra – stabdo augimą ir dauginimąsi: „Būtų idealu, jei būtų šilta ir kasdien šiek tiek palytų“.
Paklausus, ar tikrai dėl sausros grybai sukirmija, mikologas teigė, kad tai priklauso ne nuo grybo, o nuo to, ar palankios sąlygos vabzdžiams padėti juose savo kiaušinėlius. Taip pat didesnė galimybė, kad rastas grybas bus sukirmijęs, jei jų apskritai yra nedaug miške.
„Grybo kūno daugiau nei 90 proc. sudaro vanduo. Jei vandens nėra, jis negali daugintis. Tai nereiškia, kad jis dingsta, jis ir toliau po žeme auga, bet paviršiuje mes nieko nematome. Pavyzdžiui, visas vanduo į medžius, kur auga voveraitės, patenka per voveraičių grybieną. Jei medis sveikas, su spygliais, vadinas, voveraitė gyva ir viskas gerai, net jei nieko nematome paviršiuje“, – aiškino grybų specialistas.
J. Kasparavičius taip pat priminė, kad miškuose grybaujantys gyventojai galėtų būti sąmoningesni.
„Kai pažiūri į surinktų grybų rekordų nuotraukas, matai, kad surinkti šimtai baravykų nuo poros centimetrų iki pačių didžiausių. Reikėtų mažiukus palikti, jei nori, kad ir kitais metais būtų baravykų. Grybai turi atsinaujinti ir savo sporas paskleisti. Tai jei matote, kad grybas sukirmijęs, tai geriau miške palikite, netempkite namo. Ir labai gerai, jei keli grybai liks „nepastebėti“ jums grybaujant. Grybų juk niekas nesėja, tai turime pasirūpinti, kad patys dalį jų paliktume miške“, – patarė pašnekovas.
