Lengvai pastebimi kokybės rodikliai
„Kardiolitos“ klinikose dirbanti specialistė rekomenduotų pirmiausiai atkreipti dėmesį į ledų spalvą, glaisto sudėtį bei sudėtyje esančius augalinius riebalus ir cukrų kiekį. Paragavus ledų, galima pastebėti, kaip greitai tirpsta jų glaistas. Jei šis labai kietas ir tirpsta lėtai – anot E. Repšienės – tikėtina, kad jis pagamintas iš pigių produktų.
„Nors ledams gali būti naudojami ir natūralūs dažikliai, jei ledai yra labai ryškios spalvos, galima įtarti, kad ji išgauta dirbtiniu būdu (maistiniais dažikliais).
Glaistas išduoda ledų kokybę. Jei ant odos nukrenta glaistas nuo pigių ledų, jis dažniausiai išlieka tokios pačios formos, netirpsta – tuomet reikia jį nuimti ir išmesti. Tai reiškia, kad glaistas pagamintas iš pigesnių, hidrintų augalinės kilmės riebalų. Jei ištirpsta greitai – iš natūralių medžiagų.
Kuo sudėtingesnė ledų tekstūra (įvairūs traškučiai, šokolado gabalėliai), tuo dažniau produkte atsiranda perteklinis „E“ komponentų kiekis“, – paaiškina dietologė.
Dietologė teigia, jog geltonos ar rožinės spalvos glaiste gali būti maisto priedų, o augalinių kietintų riebalų pagrindu gaminamo glaisto energinė vertė yra didelė.
Net ir dažniausiai pasitaikantis šokoladinis glaistas gali būti pagamintas ne iš kakavos sviesto, o pigesnių medžiagų, tokių, kaip kokosų, palmių aliejaus, kurie savo riebalų sudėtimi primena gyvūninius riebalus. Jei parduotuvėje didelis ledų pasirinkimas, rekomenduojama rinktis juos be glaisto.
Didesnė ledų kaina, E. Repšienės nuomone, irgi gali reikšti, kad jų gamyboje naudojami natūralesni produktai, pavyzdžiui, ledai, kurie parduodami kaušeliais, vadinamieji minkštieji ledai.
Pasimokykime skaityti etiketes
E. Repšienės teigimu, geriausia rinktis pusiau riebius, vaisinius, šviežio pieno arba grietinėlės ledus ir vengti ledų, kurių sudėtyje minimi pieno milteliai. Nors juose yra tos pačios maistinės medžiagos, kaip ir piene, specialistė paaiškina, kad tam, jog milteliai laikytųsi, reikia dar daugiau maisto priedų.
Kaip ir renkantis kitus maisto produktus, rekomenduojama pažiūrėti į ledų etiketes ir vadovautis taisykle „mažiau – geriau“ – kuo mažiau emulsiklių, stabilizatorių, dirbtinių saldiklių.
Visiškai jų išvengti nepavyks, nes, pasak specialistės, tektų valgyti beformius, nepurius ledus.
„Pagrindinė taisyklė – pirmenybė tiems ledams, kurių sudedamųjų dalių sąrašas trumpiausias. Svarbiausi pirmi du – trys ledų ingredientai mažėjančia tvarka. Svarbu, kad ledų sudėtyje nebūtų hidrintų riebalų, augalinių riebalų ir kitų ne pieno kilmės riebalų bei baltymų“, – nurodo dietologė.
Ledai, pirkti Lietuvos parduotuvėse – kurie geresni?
Dietologės paprašėme pakomentuoti kelių atsitiktinai pasirinktų, skirtingų, didesniais kiekiais parduodamų ledų sudėtį ir paaiškinti, kuo šie skiriasi bei kuriuos rekomenduotų labiausiai, o kuriuos – mažiausiai.
Pirmieji – dviejų skonių augaliniai ledai (be pieno), parduodami 1 litro talpos dėžutėse (kaina – 4,99 eur už dėžutę).
„Pagal ingredientų skaičių, jų išvardinta daugiausiai, tačiau cukrų šie ledai turi mažiau nei antrieji ir labai nežymiai daugiau nei tretieji, sočiųjų riebalų turi mažiausiai iš pateiktų variantų.
Pirmi trys ingredientai – augalinės kilmės – sojų ekstraktas ir pupelės, vanduo – tai natūralios kilmės medžiagos.
6 maisto priedai – tai daugiau nei kituose", – sudėtį komentuoja specialistė.
Antrieji ledai – jogurtiniai. Šie parduodami mažuose pusės litro talpos indeliuose, kaina už indelį – 1,79 eur.
„Regeneruotas (atgamintas) nugriebtas pienas – tai lieso pieno miltelių ir vandens mišinys, kuris yra pigesnis. Ant etiketės buvo nurodyta, kad ledai sudaro 83 proc., o kiek atgaminto pieno – nematau.
14 proc. regeneruoto (atgaminto) jogurto reiškia 1,4 proc. pieno miltelių ir 12,6 proc. vandens.
Riebalų sąlyginai nedaug, cukrų daugiausia iš visų variantų, 5 maisto priedai."
Tretieji ledai dėl sudėties specialistei patiko mažiausiai, jie parduodami vieno litro talpos pakuotėse, kainuoja 2,79 eur.
„Šių ledų sudėtis labiausiai nepatiko, nes pirmi du ingredientai – šaldytas vanduo ir cukrus. Taigi, valgome šaldytą vandenį su cukrumi. Trečiasis punktas – augaliniai riebalai – palmių. Energinė visų trijų variantų vertė panaši – mažiausiai jos turi pirmieji (100 g produkto yra 182 kcal), tuomet antrieji (100 g produkto yra 198 kcal), tretieji (100g produkto yra 214 kcal).
Kurie geriausi – sunku atsakyti, tikrai ne tretieji. Aš galbūt rinkčiausi antruosius, nors ten cukrų ir kiek daugiau, bet yra regeneruoto pieno ir jogurto. Šis variantas panašiausias į tradicinius ledus.
Pirmieji, pagal sudėtį, taip pat naudingi, nes juose mažiau cukraus, bet jie, kaip supratau, veganiški, iš sojos, tad jei rinkčiausi juos – tai paragauti."
Ledai, kuriuos galite pasigaminti namuose
Norėdami pasigaminti ledų namuose, galite užšaldyti jogurtą arba sultis, dietologė sako, kad tokie desertai dabar labai populiarūs, juos galima išradingai papildyti šviežiomis uogomis ir vaisiais.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį į ledus, kuriuos perkame didesniais kiekiais ir laikome namuose – produkto galiojimo laikas, pakuotės būklė ir dar keli rodikliai padeda nustatyti, ar ledai dar tinkami vartoti.
Ledų laikymo sąlygas galima pamatuoti ir skaičiais – jų laikymo kamerose temperatūra turi būti ne aukštesnė nei 18 laipsnių šalčio. Net ir esant tinkamoms laikymo sąlygoms, šį desertą palikti šaldiklyje galima ne ilgiau nei metus.
„Netinkami vartoti: praradę savo formą, nevienodos konsistencijos, susiformavus kristaliukams, kai paviršiuje matomas sviesto sluoksnis arba ledai putoja, jaučiamas per daug intensyvus kvapas ir skonis bei pašalinis prieskonis (pavyzdžiui, rūgštus ar sugižęs).
Mikroorganizmų valgomuosiuose leduose padaugėja, kai jie atitirpinami ir vėl užšaldomi, todėl atitirpusius valgomuosius ledus pakartotinai sušaldyti ir vartoti draudžiama.“
Kiek ledų galime suvalgyti?
Nors ledai laikomi desertu, juose yra ir naudingų medžiagų – pieno baltymų, kalcio, fosforo, riebaluose tirpių vitaminų. Nesvarbu, ar juos valgome prieš, ar po valgio, bet ledai neturėtų pakeisti įprasto maisto, pabrėžia dietologė. Nepaisant gerųjų šio deserto savybių, nereikėtų jų persivalgyti.
„Dietologai ledus vadina desertu ir natūralu, jog tai neturėtų būti valgoma kelis kartus per dieną. Porcijų skaičius, kurį būtų galima suvalgyti per dieną, kiekvienam yra individualus – vieniems per dieną užtenka vienos porcijos, kiti gali suvalgyti 2–3, bet tikrai ne daugiau. Rekomenduoju kaskart nusprendus valgyti desertą (ledus) savęs paklausti, ar tikrai jo norime.
Kartais tiesiog norime atsigaivinti, o tai juk galima padaryti ne tik su ledais – galime atsigaivinti skysčiais. Jeigu tuo metu nesinori valgyti, nesijaučiame alkani, ledai taps ne tik atgaiva, bet ir papildomomis, visiškai nereikalingomis kalorijomis.
Jei žmogus turi sveikatos problemų: turi antsvorio arba yra nutukęs, serga 2 tipo cukriniu diabetu, širdies ir kraujagyslių ligomis, reikėtų rinktis tokius ledus, kuriuose mažiau riebalų ir cukraus.
Rekomenduojama valgyti juos ne dažniau nei kelis kartus per savaitę. Šiomis ligomis sergantiems žmonėms labiau tiktų pieniniai ledai, kurie yra liesesni arba vaisiniai – šerbetas, sorbetas.
Maistingiausi, bet tuo pačiu daugiau riebalų ir kilokalorijų turintys ledai – plombyras“, – paaiškina dietologė.
Kūno formoms labiausiai kenkia leduose esantis cukrus ir riebalai, tačiau jų kiekis visuomet yra nurodomas ant etiketės.
