Vaizdas prie Seimo tiesiog tragiškas, bet situacija kol kas nesikeis

DELFI redakciją pasiekė susirūpinusio skaitytojo laiškas: vyras teiraujasi, ar prie Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje nudžiuvusios pušys nedaro gėdos Lietuvos įvaizdžiui. Skaitytojas įsitikinęs, kad tokia vieta turėtų būti kruopščiai prižiūrėta, tačiau taip nėra. Vilniaus miesto savivaldybė savo ruožtu pareiškė, kad taip pušys atrodys iki kitų metų pavasario.

Kaltas ne karštis

„Didžioji dalis pušų yra savivaldybės priežiūroje. Bet ta priežiūra yra ravėjimas ir šiukšlių aprinkimas“, – DELFI sakė Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Miesto tvarkymo ir aplinkos apsaugos skyriaus Želdynų poskyrio vedėja Giedrė Čeponytė.

Kaip tikina ji, dėl dabartinės pušų išvaizdos yra kaltas jų amžius, o ne nepriežiūra ar Lietuvą užklupęs alinantis karštis. Seimo prieigose augančios pušys, sako G. Čeponytė, jau yra senos, pasodintos dar įrengiant aikštę. Aikštė buvo statoma 1981-1985 metais.

„Tai dėl amžiaus, ne dėl karščio. Normalu, kad sausėja spygliai. Kad ir kiek laistytume tas pušis, jos nebeturi jėgų. Tai yra augalas. Jis auga, sensta ir dabar atrodo taip, kaip atrodo“, – teigia pašnekovė.

Lietuvos arboristikos centro vadovas Sigitas Algis Davenis teigia, kad dėl dabartinės pušų būklės yra kaltas ir amžius, ir nepriežiūra. „Jeigu 20 metų būtų skirta daugiau dėmesio jų gerovei, jos būtų iki šiol vešlesnės, gražesnės“, – įsitikinęs jis.

Anot jo, pagrindinė pušų priežiūra yra dirvos kokybės gerinimas. „Pušys nėra reiklios, bet jos negali augti išsekusioje dirvoje. Gamtoje viskas atsinaujina. Tokioje aplinkoje, kurioje auga tos pušys, atsinaujinimas praktiškai nevyksta. Jos badauja ir mes tai matome“, – pasakoja specialistas.

Anot jo, dirvai reikia specialių trąšų. „Reikalingos trąšos su grybais. Medžiai įsisavina maistines medžiagas iš aplinkos per grybieną. Minėtos pušys auga užterštoje aplinkoje, miesto centre. Jei ten ir auga grybai, tai jų pačių būsena ne kokia, todėl ir medžiai tokie“, – teigia. S. A. Davenis.

Naujos pušys jau kitais metais

G. Čeponytė DELFI sakė, kad kitais metais bus perkamos ir sodinamos naujos, lėtai augančios pušys. „Jos turės ir metinę priežiūrą. Į ją įeis laistymas, ravėjimas bei tręšimas. Dabar to nėra. Tikimės, kad bus žaliau ir gražiau“, – teigė G. Čeponytė. Biudžetas, anot jos, dar nėra numatytas. Bus vykdomi viešieji pirkimai.

Tačiau S. A. Davenis įsitikinęs, kad jei nebus viskas apgalvota, naujai pasodintos pušys taip pat susens per 20 metų.

„Seniau buvo manoma, kad medis miesto sąlygomis turi išgyventi. Bet miestas turi savo specifiką. Norint, kad augalas būtų puošnus, reikia jau sodinant tai numatyti ir augalą prižiūrėti. Gėles jau išmokome prižiūrėti ir patręšti. O medžius dažniausiai paliekame likimo valiai. Kasmet reikia jais pasirūpinti, stebėti, kaip jie jaučiasi. Nes miestas nėra natūrali aplinka“, – sako jis.

Anot specialisto, prie Seimo esančių pušų šaknys vasarą perkaista, o žiema šąla. „Tai nėra įprastos, malonios sąlygos. Viskas atsiliepia gyvenimo ilgiui, fiziologijai. Augalas skursta. O ant skurstančio augalo apsigyvena kiti kenkėjai, ligos puola. Kenčia medžio estetika ir jis anksčiau laiko susensta“, – teigia S. A. Davenis.

Pasiteiravus, kaip specialistas vertina Vilniaus miesto žaliąsias zonas, S. A. Davenis sako, kad jei Vilnius atrodo žalias iš išorės, tai nereiškia, kad jis yra žalias miestas. „Situacija su žaliosiomis erdvėmis gerėja, bet dažniausiai tokius dalykus sprendžia ne specialistai. Turi būti suderinta ekologija“, – teigia pašnekovas.

Europietiški miestai, tikina S. A. Davenis, nėra tobuli ir turi bėdų, kurios paveldėtos nuo senų laikų. Tačiau geriausiu pavyzdžiui Europoje, teigia specialistas, Lietuvai galėtų būti Olandijos miestai.