Dažniausiai daromos klaidos
B. Heil mano, kad pagrindinės klaidos, kad ir kaip paprastai skamba, yra netinkamas aprangos bei avalynės pasirinkimas ir per mažos maisto atsargos. Jei nežinote, kokia tiksli žygio trukmė, jo teigimu, geriausia paklausti vietinių, nes jie paprastai išmano trasas, gali padėti apskaičiuoti, kiek užtruks kelionė ir kiek atsargų turėtumėte pasiimti.
„Kalbant apie avalynę, būtent tinkami batai yra svarbiausias dalykas tokiems žygiams. Jų sukibimas su paviršiais turi būti geras, batai turi saugoti jūsų kulkšnis. Kelionėms kalnuose su sportbačiais, įsispiriamais batais ar šlepetėmis sakau didelį „ne“. Be tinkamos avalynės labai lengva susižaloti“, – pataria gidas.
Kita dažna problema – žmonės pasiklysta, nes pasikliauja ne žmonių, o gyvūnų padarytais takeliais, kurie gali nuvesti priešinga kryptimi. Siekiant to išvengti, jis rekomentuotų su savimi turėti žemėlapį ir nepatingėti išmokti naudotis kompasu. Pasak B. Heil, tuomet galėtumėte būti užtikrinti, kad rasite tinkamą kelią, o jei visgi nuo jo nukrypsite, žinosite, kuria kryptimi grįžti.
Geriausia rinktis vilną
Gido paklausėme, kokie drabužiai tinkamiausi keliaujant į kalnus skirtingose vietovėse.
„Kad ir kur keliautumėte, apatinis vilnonių drabužių sluoksnis ir vandeniui atspari striukė yra būtini dalykai. Jei nutiktų kas nors netikėto, pasiklystumėte ar panašiai, neperšlapti ir nesušalti yra svarbiausios sąlygos, padėsiančios jums išgyventi kad ir kur bebūsite. Šiaurės Europoje papildomi drabužių sluoksniai, tokie kaip šilta striukė, visuomet praverčia.
Jei keliaujate Pietų šalyse, ten šilčiau, todėl praverstų įsidėti šortus ir papildomus marškinėlius, kad galėtumėte atsivėsinti. Akiniai nuo saulės ir kepurė padės išvengti karščio smūgio ir jo sukelto galvos skausmo.
Žiemos metu be papildomos įrangos neišsiversite, būtina apsirengti daugiau drabužių sluoksnių ir pasiimti slides arba vadinamuosius sniego batus (jie tvirtinami prie batų – DELFI). Kepurė, storos vilnonės kojinės ir pirštinės padės neprarasti šilumos bei apsaugos pirštus nuo nušalimų“, – sako B. Heil.
Įvertinkite savo jėgas
Pats B. Heil yra norvegas, dirbęs gidu ir ledynuose, ir mažiau patirties reikalaujančiose vietose. Fizinis pasiruošimas ir informacijos paieška prieš kelionę, jo teigimu, yra taip pat svarbu, kaip tinkama apranga.
„Paklauskite savęs: kokios jūs fizinės formos? Ne visos trasos tinkamos kiekvienam. Kai kurių šalių gyventojams žygiai kalnuose yra daug įprastesnis laiko leidimo būdas nei kitiems, todėl kai kurios trasos gali būti daug sudėtingesnės nei atrodo pažvelgus į kitų patirtį. Vienas iš mano klientų sakė, kad jei norvegas kalba, kad sunku, tai reiškia, kad labai sunku.
Ar tai nebe pirma jūsų kelionė? Jei taip, į kokį aukštį kopėte, kiek laiko užtruko kopimas ir kokio tipo takeliais teko kilti į viršų? Kiekvienas kopimas labai skirtingas, pasirinkite tą, kuris tinka jums. Mes Norvegijoje sakome, kad kopimą renkiesi pagal savo pajėgumą.
Toliau, atkreipkite dėmesį į orą. Kokį prognozuoja sinoptikai? Apsirenkite pagal tai ir jeigu prieš keliaudami pamatysite, kad oras nekoks, perkelkite žygį. Priverstinai keliaudami į kalnus kelionę baigsite surūgę.
Nepriklausomai nuo oro, visada kam nors praneškite, kur keliaujate ir kada planuojate grįžti.
Pagaliau, apsisukti ir grįžti nėra gėdinga. Jei per sunku, pasikeitė oras arba labai užtrukote, visada galite pamėginti kitą dieną”, – teigia B. Heil.
Pradedančiojo komplektas: ko negalima užmiršti
Kad būtų paprasčiau, gidas paaiškina, kas sudaro pradedančiojo keliautojo rinkinį ir pataria, kaip jį įsigyti per daug neišlaidaujant.
„Pirmosios pagalbos rinkinys. Daugelis vaistinių ir sporto prekių parduotuvių turi tokius rinkinukus, kurie nekainuoja labai daug. Svarbiausia, kas juose turi būti – tai sportinė juosta, pleistrai, tvarstis, kuris padėtų pristabdyti kraujavimą.
Geras apatinių vilnonių drabužių komplektas. Vilna geriausia todėl, kad ji šildo net ir esant drėgnoms sąlygoms, pats audinys „kvėpuoja“ geriau nei kiti.
Papildomas vilnonių drabužių komplektas. Nepaisant to, kad vilna jus šildo net ir sušlapus, visuomet gera persirengti sausais rūbais, bent tuomet, kai ilsitės. Turėdami du komplektus, vieną galėsite dėvėti, kol kitas džiūsta.
Kuprinė, kuri tinka jūsų nugarai. Gera kuprinė nebūtinai turi būti brangi, svarbiausia, kad ji jums tiktų. Kelionėms kalnuose reikalingą įrangą siūlančiose arba paprastose sporto prekių parduotuvėse jums dažniausiai galės padėti surasti, kokia kuprinė tinka jums.
60–80 litrų talpos kuprinėse yra užtektinai vietos, kad sutalpintumėte viską, ko reikės savaitės trukmės kelionei su palapine. Vienos dienos žygiui užtektų 30 litrų talpos kuprinės.
Vandeniui atsparūs „GORE-TEX“ (drėgmės ir vėjo nepraleidžianti, „kvėpuojanti“ medžiaga – DELFI) žygio batai su aukštu aulu. Taip, aš sutinku, kad batai žemu aulu geriau praleidžia orą ir yra lengvesni, bet batai su aukštesniu aulu apsaugos jūsų kulkšnis ir jie tinkamesni eiti grublėtose, sudėtingose trasose. „Vibram“ gumos padai užtikrina gerą sukibimą vaikštant akmenimis ir drėgnose vietose.
Gera, vandeniui atspari striukė irgi būtina. Jei kopsite kelias dienas, turėkite omenyje, kad orų prognozės ne visada yra tikslios, todėl gera striukė apsaugos nuo stipraus vėjo ir padės nesušlapti, jei pradės lyti”, – sako B. Heil.
Nebūtina išlaidauti
Sąrašas, kurį pateikė gidas, atrodo gana ilgas. Nors specialūs rūbai ir avalynė paprastai būna brangūs pirkiniai, B. Heil siūlo pasinaudoti keliais patarimais, kaip sutaupyti.
„Didelę dalį įrangos, kurią išvardinau, galima nusipirkti pigiai arba tiesiog naudotą. Naudotus batus lengva pirkti per „Ebay“ arba kitur internetu, paprasčiausius odinius batus aukštu aulu galite impregnuoti bičių vašku, kad jie neperšlaptų. Visa kita įranga gali jums tarnauti visą gyvenimą, jei odą tepsite vašku, o kitus dalykus valysite po kiekvieno žygio.
Gera gertuvė – tai ir paprastas mineralinio vandens ar limonado buteliukas. Tik turėkite omenyje, kad gera kuprinė ir geri žygio batai negali būti pakeisti pirkinių krepšiu ir paprastais sportbačiais. Svarbiausia viską prižiūrėti.
Žvelgiant į viską iš ilgalaikės perspektyvos, prižiūrėti ir, kada reikia, sutaisyti įrangą yra pigiau nei kas kartą pirkti naujus daiktus. Taip būsite ir draugiškesni aplinkai.
Daugiau pinigų dažniausiai padeda įsigyti tiesiog lengvesnę įrangą. Jei galite sau tai leisti, tuomet pirkite būtiniausius ir patvarius, ilgaamžiškus daiktus.”
Susitikimas su laukiniais gyvūnais
Keliaudami į kalnus svetimoje šalyje staiga galite suprasti, kad kažkas neatsiklausęs prisijungė prie jūsų žygio – laukinėje gamtoje galite sutikti visokiausių žvėrių, pavyzdžiui, elnių, briedžių, meškų ar gyvačių. Kad nepultumėte panikuoti ar glostyti jų, B. Heil trumpai pataria, kaip ir kodėl turėtumėte elgtis sutikus laukinius gyvūnus.
„Tokie gyvūnai elgiasi kitaip nei tie, kuriuos matote zoologijos soduose. Jie dažniausiai bailūs, bet gali būti ir labai smalsūs. Jei sutiksite gyvūną ir jis jūsų nemato, pabandykite išlikti ramūs ir nejudėti. Negąsdinkite jų ir tuomet patys galėsite pasimėgauti tokia draugija ilgiau.
Laikykitės atstumo, jei gyvūnai yra su jaunikliais, nes jie juos gina.
Kalbant apie gyvates, Europoje jos nėra labai pavojingos. Jei nutiko taip, kad jums visgi įkando gyvatė, įsiminkite, kaip ji atrodo ir nieko nelaukdami skambinkite greitajai pagalbai, apibūdinkite gyvatę, kad šie galėtų perduoti informaciją ir jums padėti. Įkandimo vietą laikykite virš savo širdies, kad pristabdytumėte kraujo tėkmę iš ir į tą vietą.“
Patarimai planuojantiems keliauti kalnuose Norvegijoje
Norvegai mėgsta pajuokauti, kad jie gimsta ant slidžių, nes daugelis jų moka puikiai slidinėti. Šioje kalnuotoje šalyje kopti į kalnus, pasak gido, yra taip pat įprasta, kaip slidinėti, todėl geriausius patarimus skirtingose vietovėse suteiks ten gyvenantys vietiniai.
„Mes nuolat keliaujame į kalnus, esame pripratę prie gana sudėtingų trasų, todėl naudotis norvegų trasomis gali būti sunkiau nei atrodo. Jei nurodoma, kad trasa sudėtinga, nemėginkite jos prieš tai nepasidomėję. Tokiais atvejais geras sprendimas ir pasisamdyti gidą, kuris dažniausiai net praskaidrina žygį.
Tai didelė šalis su labai daug skirtingų vietovių. Ieškokite, kuri jums atrodo įdomiausia ir rekomenduočiau ten praleisti bent savaitę. Apsistoti kalnų nameliuose nėra labai brangu ir nereikės neštis palapinės. Pasidomėkite vieta, į kurią keliaujate, nesigėdykite vietinių gidų paslaugas teikiančių kompanijų paklausti patarimo arba galite kreiptis į Norvegijos turizmo asociaciją (DNT – Den Norske Turistforening)“, – teigia B. Heil.
