Prie Kauno marių devynioms dienoms iškils tikras skautiškas miestas su palapinių alėjomis, parduotuvėlėmis, mokymų erdvėmis, skautišku restoranu ir net televizija. Stovyklos metu vaikai ir jaunuoliai keliaus į žygius, domėsis mokslu bei technologijomis, amatais ir žinoma mokysis skautiškų gyvenimo gamtoje gudrybių. Renginį atidarys iškilminga rikiuotė, po kurios dalyvių laukia atidarymo vakaras ir koncertas.
Atkūrus valstybingumą, pirmąją skautų organizaciją Lietuvoje 1918 m. Vilniuje įkūrė karininkas Petras Jurgėla-Jurgelevičius. 1928 m. vasarą Aukštosios Panemunės šile, prie Kauno, surengta pirmoji Tautinė Lietuvos skautų stovykla. Lietuvos skautams tai buvo pirma didelė bendra stovykla. 1940 m. prasidėjusi Lietuvos okupacija nutraukė skautų veiklą, kuri buvo tęsiama išeivijoje. Lietuvoje skautų judėjimas atgimė atkūrus nepriklausomybę. Šiuo metu visoje Lietuvoje veikia apie 5000 skautų.
Apie skautus:
Skautai yra visuomeninis, nepolitinis, ne pelno siekiantis, savanoriškas jaunimo judėjimas, kurio pagrindinis siekis – išugdyti jauną žmogų pilietišku ir atsakingu nacionalinės ir tarptautinės visuomenės nariu. Skautų judėjimas yra progresyvios saviauklos sistema, veikianti per įžodį ir priesakus, mokymąsi per veiklą, patyrimo laipsnius, specialybių programas ir mažų grupių narystę.
Padedant suaugusiems savanoriams, skautai yra skatinami atrasti naujus dalykus, įgyti pasitikėjimo savimi bei kitais, sugebėti bendradarbiauti, būti atsakingais, mokytis vadovauti sau ir kitiems. Taip ugdomas jaunuolių charakteris ir kompetencija. Tai yra didžiausias jaunimo judėjimas pasaulyje – jame veikia daugiau nei 30 milijonų skautų ir skaučių, jaunimo ir suaugusiųjų, 160-yje šalių ir vietovių. Per visą skautų istoriją judėjimui priklausė per 580 milijonų žmonių.
