Jei nuspręsite savaitgalį praleisti Kaune, būtinai aplankykite šiuos mažiau žinomus, tačiau iš tiesų vertus dėmesio objektus.

Lietuvos bankas

Pro Lietuvos banko rūmus Maironio gatve kasdien pravažiuoja tūkstančiai automobilių, tačiau ne kiekvienas kaunietis ar miesto svečias yra apsilankęs šio įspūdingo pastato viduje.

1928 metais pastatytuose rūmuose vaizdas išties neeilinis – masyvios kolonos ir natūrali, į vidų pro stiklinį stogą krentanti šviesa. Išpuoselėtos architektūrinės detalės traukia ir prikausto dėmesį.

Prabangiame banko interjere pa­naudotas natūralus ir dirbtinis marmu­ras, granitas, plastinis ir tapytinis deko­ras.

Kiemo galerija

2016 metų rugsėjį E. Ožeškienės gatvėje duris atvėrė „Kiemo galerija“. Tai – menininko Vytenio Jako idėja.

Visi kūriniai susieti su skausminga Lietuvos istorija. Bendruomenė bando išsaugoti XIX amžių menančią architektūrą. Prie pat savivaldybės įsikūrusi galerija įtraukta ir į Kauno bienalės programą.

Kieme galima rasti įvairių instaliacijų – nuotraukų, piešinių ant sienų, didžiulę kėdę ir net ant apleisto balkono įrengtą vonią.

Kiemas išties neeilinis ir stebinantis – čia išmarginti net šiukšlių konteineriai.

Tikrai verta apsilankyti. Tiesa, gali kilti nesklandumų statant automobilį, tačiau kelionė nuo Kauno savivaldybės tetruks kelias minutes.

J. Mačiūno aikštė

Įprastai miesto aikštės skirtos bendruomenių susibūrimams ir renginiams, tačiau ši aikštė yra kitokia. Į ją tiesiog negalima patekti. Idėja keista, tačiau todėl ir įdomi.

„Fluxus“ įkūrėjo Jurgio Mačiūno vardu pavadinta aikštė yra trišalėje sankryžoje, jungiančioje Vytauto prospektą, Donelaičio ir Parodos gatves.

Ši sankryža yra priešais Parodos g. pastatą Nr. 1, kuriame vaikystėje gyveno pats J. Mačiūnas. Aikštė visuomenei pristatyta 2017 m. liepos 20 d., tačiau oficiali aikštės atidengimo ceremonija nevyko. Teigiama, kad tai būtų prieštaravę „Fluxus“ judėjimo filosofijai, kurios manifestu vadovaujantis aikštė ir įkurta.

Šios idėjos autorius – dailininkas Naglis Rytis Baltušnikas. Sankryžoje esanti trikampė aikštelė jam pasirodė tarsi mirtina vieta, toks trikampis, kuriame niekas nevažiuoja, niekas nevyksta. Dabar šį trikampį puošia piešinys, geriausiai matomas iš aukštai.

A. Mapu skulptūra

Be jokios abejonės, Abraomo Mapu skulptūra – viena originaliausių Kaune. Nieko keisto, kad šio žydų kilmės rašytojo, moderniojo hebrajų romano pradininko, skulptūra pastatyta jo vardo gatvėje Kauno Senamiestyje.

A. Mapu didžiąją dalį savo gyvenimo dirbęs ir gyvenęs Kaune, o jo skulptūra su penkiomis kėdėmis išties traukia dėmesį.

Idėjos autorius – skulptorius, tapytojas Martynas Gaubas. Autorius siekė ne tik statiškai pavaizduoti žinomo kultūros veikėjo figūrą, bet įtraukti ir praeinančius žmones – būtent todėl šalia skulptūros atsirado kėdės, skatinančios prisėsti šalia ir „pabendrauti“ su A. Mapu.

Skulptūra stovi Kauno kūrybinių industrijų centro kieme.

„Degantys" akmenys

Visai neseniai, gegužės viduryje, Vilijampolėje, A.Kriščiukaičio ir Linkuvos gatvių sankryžoje pristatyti „Degantys akmenys".

Tai dar vienas menininko V. Jako projektas, skirtas priminti Vilijampolės istoriją.

Jau šį rudenį turistams bus pristatytas naujas maršrutas, kuriame ne mažai dėmesio bus skirta buvusiam Kauno getui.

„Degantys akmenys“ - tai kardinaliai pakeistas gyvenamojo namo fasadas, kuriame dabar dominuoja veidrodžiai.

Priešais namą pastatytas granito obeliskas, kuriame iškalta, kad šioje vietoje 1941–1944 metais buvo Kauno geto vartai.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (39)