Vienintelis toks Vilniuje

Įmonei „Barta“ priklausantis laivas turi vieną įprastą maršrutą – išplaukia nuo Karaliaus Mindaugo tilto link Žirmūnų tilto, apsisuka, leidžiasi žemyn upe iki Lietuvos edukologijos universiteto, dar sykį apsisuka ir po valandos laiko grįžta atgal. Jei visas laivas užsakomas šventei, maršrutas derinamas atskirai ir tuomet „Ryga“ gali plaukti į Valakampius arba iki Verkių, jei tai leidžia vandens lygis.

„Anksčiau buvo trys laivai. Iš tų trijų likęs vienas – Ryga. Berods jį įsigijo prieš 10–15 metų ir tada pradėjo plėtoti šią veiklą – keleivių pervežimą vidaus vandenyse. Turime laivą ir Trakuose, po truputį viskas plečiasi, dabar dar vienas laivas yra Kaune, o konkrečiai Vilniuje šis jau maždaug 10–15 metų.

Laivas senas ir originalių detalių jame tik kelios, nes jis kaip lego – keliamas į krantą, pjaustomas. Tai jau antikvaras. Sakysime, antikvarinė miesto pažiba, likusi viena vienintelė tokia“, – tokią laivo istoriją pasakoja „Bartos“ vadovas Leonas Benetis.

Didėjančių turistų srautų nepastebi

Vilniaus turizmo informacijos centras nurodo, kad jei susirenka 10 asmenų grupė, „Ryga“ turėtų išplaukti kas valandą kasdien nuo 11 iki 20 val. Visgi realybė kiek kitokia, tokie pramoginiai reisai populiarūs tarp šeimų, kartais tarp turistų, tačiau akivaizdžiai pastebimas tokių keleivių sumažėjimas, dėl ko laivų darbuotojai kaltina ir emigraciją iš Lietuvos. Laivo darbuotojas paminėjo, kad miestui kartais neįdomu, kas ir kaip čia, upėje, o laivyba apskritai yra užmarštyje. Tačiau plaukimas laivu populiarėja tarp kitų keleivių grupių – tų, kas užsisako tokią paslaugą šventėms.

„Pramoga išliko labai populiari įmonėse, taip pat gimtadieniams, vestuvėms, mergvakariams, vaikų darželiams, mokykloms, ypač išleistuvėms. Anksčiau daugiau klientų buvo iš Vilniaus, o dabar iš visos Lietuvos. Jeigu paprašytumėt rytoj ar poryt vakarui, būtų sudėtingas atvejis. Žmonės pradeda įprasti gyvenimą planuoti į priekį, ypatingai šventėms. Aišku, atsiranda tokių, kas skambina paskutinę minutę. Pirmenybę teikiame tiems, kas planuoja į priekį.

Paradoksas toks, kad darbo dienomis, rytiniuose reisuose, daugiau turistų. Jų ne tiek daug, bet yra, keliauja su mielu noru, kartais ir oras nesvarbus. Vis tik yra upėje, ką pamatyti – tai žemiausias miesto taškas. Po tiltais yra skulptūrų, matosi architektūra. Šeštadienius ir sekmadienius vadiname šeimos dienomis – močiutės, tėveliai, vaikai, pramogauja su vaikais. Net jei ir blogesnis oras savaitgaliais žmonių yra, bet tendencija tokia, kad jų mažėja“, – sako L. Benetis.

Laivo darbuotojas užsiminė, kad keliaujant Paryžiuje, Londone, Barselonoje į keleivinius laivus upėse žvelgia su šiokiu tokiu pavydu, kai pamato, jog norėdami jais pasiplaukioti keleiviai laukia pusvalandį ar net valandą.

Jei laivas nėra užsakytas grupei, užtenka ateiti likus penkioms minutėms iki išplaukimo. Suaugusiems paslauga kainuoja 12 eurų, vaikams 6 eurus (iki 5 metų nekainuoja). Nuomojantis visą laivą valandos trukmės plaukimo kaina yra 350 eurų be PVM. Laivo darbuotojai neneigia, kad tai brangus malonumas, tačiau sako, kad laive gali plaukti 100 žmonių, visuose 4 deniuose tilptų ir dar daugiau, tačiau vasaros metu, kai geras oras, keleiviai laivo apačioje būti nenori.

Paklausėme, kaip yra užtikrinamas keleivių saugumas. Tai paliekama įgulos atsakomybei. Tą dieną, kai apie „Rygą“ kalbėjomės prieplaukoje, laivu plaukė orkestras, o su jais – trijų asmenų įgula.

„Galbūt tik atrodo, kad jų laive niekas nestebi, bet ten visą laiką yra įgula, kuri įspėja, jei kuris nors keleivis neatsakingai elgiasi, sakykime, stojasi ant kėdės ar panašiai. Kapitono atsakomybė, kaip ir orlaivyje ar dideliame laive, yra milžiniška. Dėl to laivas atitinka visus europinius reikalavimus, tarkime, borto aukštis yra 1,10 metro, kad ir vaikas mažesnis negalėtų iškristi.”

Tikriausiai teko matyti, kaip Neryje esančiuose laivuose iššaunamas šampanas ir skamba muzika, tačiau svarbu žinoti, kad pramoginiuose laivuose negalima vartoti alkoholio. Pašnekovas nurodo, jog tai yra tas pats, kaip atsisėdus ant kranto gerti butelį šampano. „Ryga“ alkoholio licenciją turi, tačiau ji yra išduodama tik keleiviniams laivams.

„Yra saugios laivybos administracija, negalima sakyti, kad čia „bardakas”. Jo šioje srityje nėra, tačiau visko nesukontroliuosi. Tam tikriausiai reikėtų pastatyti kokią nors inspekciją kas du metrus. Paprasčiausiai yra žmonių, kurie neturi atsakomybės ir rizikuoja dėl kelių uždirbtų eurų.”

Laikosi vienos išskirtinės taisyklės

Pabelsdamas į medinį stalą laivo darbuotojas sako, kad nelaimingų nutikimų laive iki šiol nebuvo. Paieškoję internete rastumėte nebent dūmuose paskendusio laivo nuotraukas, kurios darytos priešgaisrinės apsaugos tarnybos pratybų metu.

Smagių istorijų iš pasiplaukiojimų laivu taip pat neišpešite. „Rygoje“ laikomasi vienos labai griežtos taisyklės: „Įgula yra akla ir kurčia – nieko nematė, nieko negirdėjo, nieko nežino. Tegul tai lieka laive.“

Šiuo metu už autentiško medinio vairo stovi vienas iš 4 kapitonų. Tą vakarą, kai kalbėjomės su laivo atstovais, dirbo kapitonas iš Baltarusijos. Tokį specialistą rasti nelengva. Prie to prisidėjo ir emigracijos mastai.

Iki tokių pareigų veda ilgas profesinis kelias. Pirmiausiai pradedama nuo darbo upeiviu, tuomet motoristu ir taip toliau, tuomet reikalingi leidimai ir, žinoma, atitinkamas išsilavinimas.

„Kapitono specialybė yra ypatingai reta. Surasti žmogų, kuris galėtų vairuoti keleivinį laivą, turėtų visus atitinkamus diplomus, Lietuvoje yra pakankamai sunku. <...> Mes esame viena iš didžiausių įmonių, dirbančių šalies vidaus vandenyse, tokia specialybė nepopuliari, nes nėra jos tradicijų. Ne tik jų, šaknys dar gilesnės – nėra rinkos, nebėra žmonių“, – mano pašnekovas.

Žiemą laivas „ilsisi“ uoste, kurio nėra

„Vilniuje yra žiemos uostas. Tiksliau, tik taip vadinimas. Ten uosto nėra, tik įlanka. Neris labai srauni, būna pavasarinis ledonešis, būna tokių pavyzdžių, apie kuriuos net nesakysime (rodo ranka paupiui – DELFI). Visada, net nuo 1800 metų, kai laivyba buvo intensyvesnė, visi žinojo ir liepdavo laivus apsaugoti vien tik dėl ledų.

Ledas yra milžiniška jėga, todėl taip ir darome. Vasaros sezonas prasideda apie balandžio 15-ąją, lapkričio pirmąją navigacijos sezonas baigiasi ir mes išsikraustome į vadinamąjį žiemos uostą” – apie žiemos laikotarpį pasakoja pašnekovas.