Keičiasi poilsiautojų įpročiai
Pasidomėjome, ką šiuo metu siūlo verslininkai, kiek maždaug kainuoja atostogos kaime vasaros metu ir kokių įžvalgų apie kaimo turizmo tendencijas turi patys sodybų savininkai bei jų atstovai.
Kainos ir pasiūlymai priklauso nuo labai daug dalykų, pavyzdžiui, įrengimo ir paslaugų gausos, nepriklausomai nuo vietos, kur yra sodyba, todėl internete rastų pasiūlymų kainos svyruoja nuo kelių iki šimto ir daugiau eurų.
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos (LKTA) tarybos pirmininkas Vytis Štelbys teigia, jog ši sritis, tiek klientai, tiek sodybos, per pastarąjį dešimtmetį labai pasikeitė ir net jaunimo „tūsai“ nebeatrodo tokie baugūs verslui.
Pasak V. Štelbio, tų, kuriems rūpi tik nukrauti stalai, sodybose sutinkama rečiau, dažniau sulaukiama klausimų, ką galima pamatyti aplink sodybas, todėl kaimo turizmu užsiimantiems verslininkams teko prisitaikyti prie kitokių lankytojų poreikių.
„Dabar kaimo turizmo sodybos yra labai segmentuotos. Pavyzdžiui, mano paties sodyba skirta tik ramiam šeimos poilsiui. Mūsų klientai žino, kad šalia esančiuose nameliuose nebus balių, festivalių.
Sodybų, kurios pasirenka tokį segmentą tikrai daugėja, nes patys poilsiautojai pradėjo poilsį vertinti kitaip. Nepriklausomybės pradžioje tokių sodybų nuoma buvo skirta tam, kad būtų galima padaryti vakarėlius draugams. Toks pagrindinių instinktų tenkinimas – gerai pavalgyti, nusidengti stalus.
Kai sulaukiame klientų skambučių dabar, klausimai būna apie tai, ką galima pamatyti aplink, kokių maršrutų yra, kas ir kur veikia, kas naujo. Dėmesys vakarėliams ir pavalgymui stipriai mažėja. Netgi, sakyčiau, kad ir jaunimas keičiasi. Anksčiau jaunimo „tūsai“ būdavo didžiulis galvos skausmas sodybų šeimininkams. Negaliu sakyti, kad tai išnyko, bet jaunimas jau tikrai kitoks – pakeliavę, daug matę“, – sako V. Štelbys.
V. Štelbys pastebi, kad lietuviai išmoko ilsėtis kitaip, tačiau jie vis dar peikia kaimo turizmo kainas ir neišmoksta pasinaudoti praktiškais kaimo turizmo organizatorių patarimais.
Pavyzdžiui, ruduo, pasak jo, pats geriausias metas poilsiui, tačiau kol kas kaimo turizmo sodybų svečiai jo dar nepamėgo. Lietuviai, jo nuomone, sinoptikų prognozėmis pasitiki aklai, labai bijo lietaus. Ne visi apsvarsto ir galimybę atostogauti darbo dienomis, ne tik savaitgaliais, kai brangiau ir daugiau žmonių.
Populiariausios vietovės nesikeičia
Vietos, kuriose kuriasi daugiausiai kaimo turizmo sodybų, nesikeičia. Populiariausios išlieka kurortų – Druskininkų, Birštono apylinkės ir rajonai, esantys netoli didmiesčių.
„Labai svarbus ir vietos valdžios veiklumas. Kuo veiklesnė valdžia, kuo daugiau apie tą rajoną šnekama, kuo daugiau jame vyksta. Pavyzdžiui, Birštonas, Druskininkai, Anykščiai, kur nuolat kažkas vyksta, nuolat kuriama kas nors naujo – produktai, paslaugos. Tuomet atsiranda didesnis srautas žmonių ir kaimo turizmo paslaugos tampa paklausesnės. Taigi, viena priežastis – vietos valdžia, kita – atstumas nuo didelių miestų (apie 70 km spinduliu) – Molėtai, Anykščiai.
Zarasų, Biržų kraštuose kaimo turizmo paslaugų pasiūla mažesnė, nes mažesnė ir paklausa“, – teigia pats kaimo turizmo sodybą turintis V. Štelbys.
Tačiau pagal regioną, jo teigimu, neįmanoma įvardinti sodybų kainų.
„Tai priklauso ne nuo regiono, o įrengimo. Tame pačiame Molėtų rajone, kur mūsų sodyba ir kur pirmininkauju, yra itin prabangiai įrengtų sodybų, kurios žymiai brangesnės ir labai kuklių, kur tvarkinga ir švaru, tačiau kaina prieinamesnė. Galbūt šiek tiek brangesnė pajūrio zona, bet ir to negalėčiau patvirtinti“, – sako V. Štelbys.
Mažesnių erdvių idėja pasiteisino
Paklausus, ar iš tiesų, sodybų savininkų akimis, keičiasi turistų įpročiai ir poreikiai, Anykščių rajone esančios sodybos „Geras“ savininkė Gitana Mileikaitė pasakoja, kad ir jos planuose iš pradžių buvo didelė sodyba, tačiau mažesnių namukų idėja pasiteisino.
„Esame iš tų žmonių, kurie turi truputėlį kitokį požiūrį į kaimo turizmą nei buvo prieš, sakykime, dvidešimt metų, kai jis daugiau buvo vakarėliams, šeimų susiėjimams“, – G. Mileikaitė.
G. Mileikaitė sutiko su kaimo turizmo asociacijos atstovo teiginiu – lankytojai iš tiesų kitokie, nors vis dar apslianko bent keli netvarkingi svečiai.
Jos žodžiais tariant, sunku iš balso ar dar kaip nors nustatyti, kas bus tos „kiaulytės“, kurie švenčia ir nusiaubia sodybą. Pasak jos, tai neišvengiama, tačiau dabar tokių per visą sezoną būna vos keli.
„Kaimo turizmas man visada buvo susijęs su poilsiu, atsipalaidavimu, pažinimu gamtos, žmonių aplink. <...> Žmonės labai nebenori būti didelėje grupėje, jei jų poreikiai yra skirtingi. Vienas nori pabūti ramiai, antras paplaukioti, kitas keliauti, dar kitas mėgautis maistu ar į kokias vištytes pažiūrėti. Tas individualumas privedė prie to, kad grupės mažėja, jos ieško privatumo, ramybės ir tam tikrų papildomų paslaugų“, – pasakoja sodybos savininkė.
Lietuvos trispalvei paskirtas sodybos „Geras“ interjeras irgi rodo, kas pasikeitė kaimo turizmo sodybose – erdvė susilieja su gamta, pats interjeras labiau primena namus – jame yra virtuvėlė, ne mediniai, o įprasti baldai bei moderni apdaila.
Nors internetiniame jų puslapyje nurodoma, kad kaina gali kisti priklausomai nuo tokių dalykų, kaip savaitės dienos ir vizito laikas, kaimo turizmo asociacijos puslapyje nurodoma, kad jos svyruoja nuo 15 iki 35 eurų už vietą.
Paskambinus kitų dviejų sodybų savininkams iš vienos sulaukėme atsakymo, kad dėl tvarkos patalpos nenuomojamos „tos pačios lyties atstovų grupėms". Vėliau išsiaiškinome, kad kalbama apie bernvakarius. Kitos sodybos savininkė, nuomojanti namelius ir didesnėms grupėms, neturėjo daug laiko kalbėti, bet sutiko, kad siautulingi „baliavotojai" taip pat nėra tokie dažni klientai, kaip būdavo.
Ožkų ir žąsų draugija į kainą įskaičiuota
Paieškojome, kokių įdomių sodybų ir jose siūlomų paslaugų galima rasti tarp kaimo turizmo asociacijai priklausančių verslų.
Berniūnuose, 33 km už Utenos esančioje kaimo turizmo sodyboje iš tiesų galima pasijausti taip, tarsi gyventumėte kaime – nameliai įrengti vienkiemyje, šalia jų – kūdra, kurioje galima žvejoti, taip pat ožkų ir žąsų aptvarai, o ūkinių pastatų, kuriuose dabar įrengtos nakvynės vietos, eksterjeras beveik nepakeistas. Aprašyme nurodoma, kad sodyba atkurta laikantis senųjų medinės architektūros ir pastatų išdėstymo tradicijų.
Trijuose pastatuose gali apsigyventi iki 23 žmonių, vienos nakties poilsis dviems, remiantis „Booking.com“ informacija, sodyboje kainuoja 55 eurus. Apartamentai, kuriuose galima apsistoti penkiese, kainuoja 85 eurus už naktį.
Sodyboje taip pat yra sauna, o norintiems organizuojami žygiai pėstiesiems (už papildomą mokestį).
Kaip minėjo V. Štelbys, kaimo turizmo sodybų savininkai prisitaikė prie įvairių klientų poreikių. Ieškant pasiūlymų kaimo turizmo asociacijos internetinėje svetainėje atostogoskaime.lt, galima pastebėti, kad paieškos kriterijuose yra „sveikatingumo“, „gamtą tausojančios“ vietos, yra ir didelėms grupėms skirtų, ne etnografinių sodybų, kurių savininkai taip pat išnaudoja papildomas galimybes ir siūlo įsigyti ekologiškos produkcijos, užsisakyti pirtininkų paslaugas.
Šakių rajone įsikūrusioje „Kukarskės“ sodyboje papildomų paslaugų sąrašas iš tiesų stebina, nes apima beveik viską: sodyboje ir apylinkėse augančių vaistažolių rinkimas ir arbatų degustavimas, gilių kavos gaminimas, čirvinių blynų, kiaušinienės ant laužo kepimas, grybavimas ir grybienės virimas ant laužo, ugninio pyrago kepimas ir degustavimas, vilnos vėlimas, dekupažo darbai, floristinės pamokėlės, vantų rišimas, kaukių gaminimas, velykinių margučių marginimas, užsiėmimai vaikams, pirtininko paslaugos ir dar daugiau. Nurodoma, kad apsistoti sodyboje vienam žmogui kainuoja nuo 15 eurų.
