Hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos Ministerijos duomenimis, stichinė sausra yra apėmusi 10 savivaldybių (Šakių, Alytaus, Marijampolės, Kalvarijos ir Trakų rajonuose stichinė sausra tęsiasi, o nuo birželio 25 d. stichinė sausra fiksuojama Birštono, Druskininkų, Elektrėnų, Varėnos ir Šalčininkų rajonų savivaldybių teritorijose (sausas periodas išsilaikė ilgiau nei 30 dienų)).
Dar 17 savivaldybių (Kaišiadorių, Jonavos, Širvintų, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Jurbarko, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo, Telšių, Rietavo, Mažeikių, Akmenės, Joniškio, Pasvalio, Panevėžio ir Rokiškio rajonų) užsitęsęs sausas periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio – sausringo laikotarpio rodiklius (sausas periodas išsilaikė 15-30 dienų).
Ekstremali situacija savivaldybės lygiu dėl sausros paskelbta Alytaus, Marijampolės, Lazdijų, Kalvarijos, Varėnos, Šilutės, Šakių, Druskininkų ir Rokiškio savivaldybėse.
„Atsižvelgiant į pateiktą informaciją abejonių nekilo – vienbalsiai nuspręsta siūlyti Vyriausybei dėl sausros skelbti ekstremalią situaciją“, – sakė Vyriausybės ekstremalių situacijų komisijos pirmininkas, vidaus reikalų ministras Eimuti Misiūnas.
Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad užsitęsus sausringam periodui, vasarinių pasėlių derlius gali būti apie trečdaliu mažesnis nei 2017 m., o savivaldybėse (27), kuriose tęsiasi stichinė sausra arba užsitęsęs sausas periodas yra pasiekęs pavojingo meteorologinio reiškinio rodiklius – 50 proc. ir daugiau. Vidurio Lietuvoje vasarinių javų derliaus praradimas prognozuojamas 15-20 proc. mažesnis.
Dėl sausringo laikotarpio taip pat yra kilęs aukšto lygio miškų gaisringumo pavojus (IV-V), tačiau kol kas pagrindo skelbti ekstremalią situaciją nėra. Prie klausimo nutarta grįžti esant poreikiui.
VESK nariams šiandien taip pat pristatytas Valstybės ekstremaliųjų situacijų operacijų centras.
