Baidarių nuomotojai džiaugiasi atėjusia vasara, bet dabar vargsta su girtais plaukikais

Baidarių nuomotojams šis sezonas nelabai sėkmingas, per pirmuosius du gana vėsius vasaros mėnesius plaukti upėmis ryžosi tik retas. Anot verslininkų, lyginant su ankstesniais metais, klientų jie šiemet sulaukė beveik dvigubai mažiau. Vis dėlto atšilus orams lietuviai skuba atsigriebti ir lekia į upes, savaitgaliais populiariuose maršrutuose net susidaro kamščiai.

Aukštaitijos regiono vandens turizmo asociacijos vadovas Rimvydas Grušnius sako, kad įprastai intensyvus baidarių sezonas prasideda po Joninių ir tęsiasi iki Žolinių, tačiau birželį ir dalį liepos norinčių plauti baidarėmis buvo beveik perpus mažiau nei įprastai.

„Turistų srautas buvo 30 – 40 proc. mažesnis nei ankstesniais metais. Pagrindinis faktorius buvo oras. Skaičiau, kad ir Latvijoje, ir Palangoje nėra lankytojų“, – sako R. Grušnius.

Vasara iki šiol sunki buvo ir Dzūkijos baidarių nuomotojams. Kaip DELFI pasakoja Ūlos krašto baidarių nuomotojų asociacijos prezidentas Artūras Svernelis, situacija tikrai buvo prasta.

„Birželį būna įvairiai, kai kuriais metais geriau, kai kuriais blogiau. Bet liepa, lyginant su ankstesniais metais, buvo labai silpna, orai tikrai blogi. Baidarininkų labai sumažėjo. Jei anksčiau išnuomodavai 50 baidarių per dieną, šiemet 20 ar 30. Birželį buvo savaitgalių, kai nė viena baidarė neišnuomota, taip dar nėra buvę“, – sako A. Svernelis.

Pašnekovo teigimu, dėl nenuspėjamų orų pasitaiko ir atvejų, kai jau iš anksto suplanavę kelionę baidarėmis žmonės būna priversti jas atšaukti.

„Lietus, audros su stipriais vėjais labai gąsdina žmones. Bet žinote, jei 100 proc. žinai, kad bus audra, tada geriau tegul neplaukia, bus mažiau problemų. Jei išplaukus užklumpa audra, tai visus sugaudyti būna ojojoi“, – pasakoja A. Svernelis.

Situacija pasitaisė

R. Grušnius tikina, kad porą paskutinių savaičių orai jau atšilo ir klientų netrūksta, nes žmonės nori atsigriebti ir bent kartą šią vasarą praplaukti upe.

„Dabar šis mėnesis yra pats palankiausias plaukimui, atšilo orai, vandens lygis geras. Ši, praeita, užpraeita savaitės buvo geros.

Yra tas faktorius, kad birželio mėnesį plaukė mažai žmonių, bet visi vis tiek nori prasiplaukti ir susispaudžia į gerus savaitgalius. Todėl nenuostabu, kad vienoje ar kitoje vietoje gali būti kamščiai“, – pasakoja R. Grušnius.

Pasak A. Svernelio, šiuo metu darbo dieną dvivietę baidarę galima išsinuomoti už 10 Eur, o savaitgali kaina išauga ir priklausomai nuo oro gali svyruoti nuo 20 iki 26 Eur. Jis priduria, kad ypač savaitgaliais baidarininkų Dzūkijoje netrūksta, todėl ramaus plaukimo tikėtis nereikėtų.

„Savaitgaliais yra tų kamščių, ypač plaukiant nuo 11 iki 13 val., kai būna pats judėjimo pikas. Reikia išplaukti arba vėliau, o geriausia išplaukti anksčiau, taip galima išvengti kamščių. Kas išplaukia prieš 9, tas net nieko nepastebi.

O šiandien pas mane plaukia 4 baidarės, dar mačiau porą grupių. Tai jie dabar plaukia didelėje ramybėje. Pajaučia tikrą gamtą, aplinką, nėra riksmų, nėra muzikos, nes būna, kad baidarėje ir muziką pasijungia“, – sako A. Svernelis.

Jis pasakoja, kad ramybę drumsčia ne tik triukšmingi baidarininkai, problemų sukelia ir padauginę alkoholio.

„Pasitaiko išgėrusių. Jei jie jėgų neapskaičiuoja, tai su jais būna. Jei vieną kitą alaus skardinę pasiima į baidarę, tai nieko tokio, bet kai padaugina, tada tikrai būna problemų. Išsimėto, išsibarsto, be orientacijos, sušąla labai greitai, nepaplaukia, išvirsta. O Ūloje nėra kaip išgelbėti, neprivažiuosi kažkur vidury pievų ar miškų“, – sako A. Svernelis.

Pašnekovo teigimu, prognozuoti, kaip seksis rugpjūtį – sudėtinga, nes orai gali viską sujaukti, tačiau tikisi, kad sezonas gali nusitęsti ir iki rugsėjo vidurio, jau dabar A. Svernelis yra rezervavęs keletą baidarių rudens pradžiai.

Upės patvinusios

DELFI anksčiau buvo publikavę skaitytojos laišką, kur ji skundėsi, neva dėl patvinusios upės jos plaukimas baidarėmis buvo košmariškas ir vos nesibaigė tragedija: baidarė apvirto ir vos pavyko išsikapanoti. R. Grušnius pripažįsta, kad upės šiuo metu patvinusios, o dėl minėtos istorijos jis susilaukia klientų skambučių su klausimu, ar plaukti šiuo metu saugu.

„Kai upė vandeningesnė, ji labiau tinkama plaukimui baidarėmis. Po tų liūčių vandens lygis yra pakilęs šiek tiek daugiau nei įprastai, bet plaukimui nuo to tik geriau. Aukštesnis vandens lygis visada tik pagerina plaukimo kokybę. Dabar žmonės skambina, klausia, ar nepavojinga plaukti“, – atsako R. Grušnius.

Vis dėlto A. Svernelis pripažįsta, kad patvinusioje ir sraunioje upėje žioplinėti nereikėtų, nes kitu atveju galima patekti į nemalonias situacijas.

„Reikia daug staigiau atlikti visus manevrus. Daugiau tai problema, jei žmogus neturi patirties arba išvis į vieną baidarę susėda du nepatyrę, o dar jei atsiskiria nuo grupės. Nepatyrusiems baidarininkams saugu, jei plaukia su patyrusiu. Arba reikia plaukti kolektyvu. Būna, kad grupė išsibarsto, vienoje baidarėje sėdi du nepatyrę, tai tenka jų ieškoti“, – aiškina A. Svernelis.

Profesionalus baidarininkų treneris Antanas Lankas pripažįsta, kad plaukti patvinusia upe yra sunkiau, tačiau teigti, kad jos labiau pavojingos – neteisinga.

„Patvinusios upės pliusas tas, kad ja plaukiant nesigadina inventorius. Kalbant apie turistines baidares, minusas būtų toks, kad patvinusi upė automatiškai bus sraunesnė. Bet didesnės rizikos plaukti nėra, turistinė baidarė daug platesnė, irkluojama su gelbėjimo liemene. Aišku, labai norint galima ir apvirsti.

Be to, kai yra didesnė srovė, paprastam žmogui visai malonu plaukti pasroviui, bet prieš srovę irkluoti būtų kančia. Mano sūnus, olimpinis prizininkas nesenai plaukė turistinėmis baidarėmis, nuirklavo 30 km per dieną ir sako, aš treniruotėje taip nepavargstu, kaip pavargau turistinėje baidarėje. Taigi, priklauso nuo atstumo. Puikiai suprantu, kad pirmą kartą į baidarę įlipusiam žmogui malonumas nėra didelis“, – aiškina A. Lankas.