Tos pačios nuomonės laikosi ir Lietuvos sporto universiteto lektorė Birutė Statkevičienė: „Specialisto akimis, jie ne moka plaukti, o gali laikytis vandens paviršiuje. Jeigu atsitiktų nelaimė ežere, jie būtų nuirklavę su valtimi toliau nuo kranto ir neturėtų liemenių, tokie plaukikai ne visi nuplauktų 100 ar 200 m iki kranto.“
Pamokos turėtų trukti bent metus
Anot A. Siakki, jei žmogus moka paplaukti vos 5 ar 10 m, to negalima vadinti plaukimu: „Jei paskui žmogus pavargsta, tai nereiškia, kad jis moka plaukti. Jeigu jis ramiai nuplauks apie 50 metrų ir dar galės laisvai laikytis ant vandens paviršiaus, žmogus moka plaukti.“
A. Siakki nuomone, mokytis plaukti galima ir jūroje ar ežere, tačiau geriausia tai daryti beseine su trenerio priežiūra, nes jis galėtų paaiškinti, kaip plaukti ir ant vandens paviršiaus laikytis taisyklingai. „Visi savamoksliai galvoja, kad moka gerai plaukti, bet iš tikrųjų reikia mokėti nuplaukti 50–70 metrų nepavargus. Tai svarbiausia“, – akcentuoja Klaipėdos gelbėtojų vadas.
Jo tvirtinimu, geriausia vaikus pradėti mokyti plaukti maždaug antroje klasėje, nes tokio amžiaus vaikai greitai išmoksta plaukti. Pašnekovas pabrėžia – net ir pradėjus mokyti vaikus plaukti tokio amžiaus, pamokos turėtų trukti bent vienerius ar dvejus metus, kad vaikas įprastų plaukti taisyklingai.
„Dauguma žmonių galvoja, sako, kad moka plaukti, o iš tikrųjų pažiūrėjus į tai, kaip jie plaukia, galima sakyti, kad jie bando plaukti, o ne moka plaukti“, – sako A. Siakki.
Plaukimą vadina žiemos sporto šaka
Pasak B. Statkevičienės, didelė problema, susijusi su mokymu plaukti, yra ta, kad didžiuosiuose miestuose neužtenka baseinų. Dėl to neretai žmonės, norintys išmokti plaukti, tiesiog negauna vietos. Be to, kai kurie Lietuvos baseinai vasarą neveikia.
„Treneriai išeina atostogų ir baseinai neveikia. Todėl daugelis plaukimo specialistų ne tik juokauja, bet tiesiog sako – plaukimas yra žiemos sporto šaka, nes baseinai veikia tik žiemą“, – atkreipia dėmesį B. Statkevičienė.
Specialistė sutinka – šiltuoju metų laiku mokyti plaukti galima ir ežeruose, tačiau tuomet treneris turi prisiimti didesnę riziką arba vienu metu mokyti tik vieną ar du vaikus.
„Tai truputėlį surišta su rizika. Rizika paties trenerio, nes daug sudėtingiau prižiūrėti vaikus. Žinoma, dirbti su vienu ar dviem galima. Yra tokia galimybė. [...] Iš kitos pusės, jei tai – savanorystė, nėra labai gerai, nes gali atsitikti nelaimių“, – akcentuoja B. Statkevičienė.
Jos pastebėjimu, dauguma žmonių pervertina savo gebėjimą plaukti. B. Statkevičienė tvirtina – net į Lietuvos sporto universitetą atėję studentai dažnai tvirtina mokantys plaukti, tačiau taip nėra: „Specialisto akimis, jie nemoka plaukti. Jie gali laikytis vandens paviršiuje. Jeigu atsitiktų nelaimė ežere, jie būtų nuirklavę su valtimi toliau nuo kranto ir neturėtų liemenių, tokie plaukikai ne visi nuplauktų 100 ar 200 m iki kranto.“
B. Statkevičienė įsitikinusi – geriausiai išmokyti plaukti gali įvairių sporto mokyklų treneriai, kurių pagrindinis tikslas ir yra išmokyti vaikus plaukti taisyklingai: „Būtina turėti tikslą, mokant vaikus plaukti, kad jie nuplauktų kiek galima toliau. Norint nuplaukti 200 m, būtina plaukti taisyklingai, naudojant taisyklingą plaukimo techniką. Kai esi išmokytas naudoti taisyklingą plaukimo techniką, plaukti nėra sudėtinga. Dažnai sakau, kad plaukti daug lengviau nei vaikščioti, nes žmogus vandenyje sveria tik kilogramą, jam lengviau judėti, bet reikia mokėti tai daryti.“
