Tai buvo tik trečias „Radiohead“ koncertas Lenkijoje per daugiau nei 25 jų koncertų metus. Alternatyvios muzikos pasaulyje dievų statusą turinti grupė šiemet ypač geidžiama: praėjo 20 metų nuo jų kultinio albumo „OK Computer“ (įkvėpusio „Muse“, „Coldplay“, „Arcade Fire“ ir dešimtis kitų liūdesnio roko grupių) pasirodymo ir 10 – nuo irgi šedevro „In Rainbows“. Vos prieš penkias dienas „Radiohead“ buvo pagrindinė didžiausio Europos festivalio britų „Glastonbury“ grupė.

Dviejų valandų koncerte Gdynėje „Radiohead“ atidavė duoklę abiems šiems įrašams, kartu pristatydama naujausio grupės albumo, pernai išleisto „A Moon Shaped Pool“ dainas.

„OK Computer“ buvo albumas apie paniką, ateinančią, kai mašinos užvaldo žmones, bet patys „Radiohead“, penki nuo paauglystės grojantys intravertai, koncerte atrodė kaip sinchroniškai veikianti muzikinė mašina, geriausia žodžio prasme. Raudantis vokalisto Thomo Yorke’o balsas nė milimetro nenusilpęs, Jonny Greenwoodas priminė, kad vis dar yra kūrybiškiausias gitara grojantis žmogus šioje žemėje, o Philipas Selway’us – labiausiai neįvertintas roko būgnininkas.

Vietoje grupės narių milžiniškuose scenos ekranuose klausytojai matė psichodelines vizualizacijas – „Radiohead“ mažiausiai norėjo tradicinio „filmuojam vokalistą, o dabar gitaristą“ vaizdo. Tiems, kurie atsidūrė klausytojų jūroje toliau, tai trukdė grupę elementariai pamatyti, bet artumo jausmą sukurdavo karts nuo karto numestos Yorke’o politinės žinutės. „Jei nori ateities, turi dėl jos dirbti“, – pasakė jis prieš „Idioteque“, dainą apie klimato kaitą ir politikų nesugebėjimą su ja tvarkytis. „Naujame moderniame pasaulyje, du plius du yra penki“, – tarė prieš „2+2=5“, piktą kūrinį parašytą Busho erai, bet dar labiau rezonuojantį su Trumpo Amerika.

Nuo „Daydreaming“ iki „Let Down“, nuo „Paranoid Android“ iki „Lotus Flower“, nuo „Bodysnatchers“ iki „Everything in its Right Place“ – klausytojai gavo viską išskyrus, žinoma, „Creep“, tiesmukiškiausią ir mažiausią įdomią grupės dainą parašytą dar 1993-aisiais, kuri, kad ir ką „Radiohead“ besukurtų, toliau yra populiariausia grupės daina „YouTube“. Reta kuri grupė neleistų sau sugroti didžiausio hito tokiame koncerte, bet „Radiohead“ nėra „reta kuri grupė“.

Po „Kings of Leon“, vienos nuobodžiausių šiandieninio roko grupių koncerto Vilniuje, buvo pasipiktinusiųjų, kad jie tiesiog „atgroja“ dainas kaip albume ir tiek. Tiems žmonėms reikia pamatyti „Radiohead“. Kaip Yorke’as ir kompanija žaidžia su dainomis stebint dešimtims tūkstančių žmonių yra aukščiausia klasė. Gdynėje jie dar kartą įrodė, kad moderniame roke neturi sau lygių – net jeigu daugelis „OK Computer“ amžiaus klausytojų, neatradę savęs „Radiohead“ minore, ėjo tolyn nuo scenos. Dalis vyresnių fanų buvo pasipiktinę, kad „jaunimas nesupranta tikros muzikos“, bet išties reikia džiaugtis: demokratiškame muzikos pasaulyje net „Radiohead“ nėra ta grupė, kurią privalo mėgti visi.

Viešnia iš Los Andželo

Festivalyje pirmąją dieną ypač ryškiai švietė ir Solange žvaigždė. Pernai dainininkė ir dainų autorė išleido R&B muzikos albumą „A Seat at the Table“, kuriame apdainavo, ką reiškia būti juodaode mergina šiandieninėje Amerikoje – net jeigu esi karalienės Beyonce sesuo.

Į Gdynią ji atskrido iš Los Andželo, nors vos prieš kelias dienas buvo buvusi Osle. „Po kelionės turėjau labai mažai jėgų ir nežinojau, kaip man pavyks pasirodyti. Bet dabar jaučiuosi nuostabiai“ sakė ji „Palapinės“ scenoje lydima gerbėjų ovacijų. Solange buvo kartu su 8 muzikantais, visi pasipuošę ryškiais raudonais kombinezonais ir paleistais plaukais. „Don’t Touch My Hair“ ir „Losing You“ tapo koncerto vinimis, o per juodaodžių solidarumui skirtą dainą F.U.B.U. Solange nusileido į publiką, kur buvo pasitikta ištiestomis rankomis ir masiškai filmuojančiais telefonais.

Galbūt vieną dieną Solange taps kaip jos vyresnė sesė ir tai bus visai kitoks koncertas: grandiozinis, kur kiekvienas žingsnis surepetuotas, o vietoje muzikantų scenoje matai tik jų siluetus. Tačiau net nesinori, kad tai įvyktų, nes koncerto Gdynėje paprastumas ir šiltumas buvo tai, ko į kitą populiarumo lygą perėjusios grupės ir dainininkai, ar tai būtų „Beyonce“, ar „Radiohead“, nebetenka. Solange vienu metu buvo ir diva, ir paprasta mergina, galėjusi bet kada įsilieti į savo pačios koncerto klausytojų būrį.

Tai, kad į roką orientuotas festivalis pasikvietė Solange rodo organizatorių neužsikonservavimą. O tai, kaip šiltai žmonės ją priėmė, leidžia tikėtis, kad šviežios amerikietiškos urbanistinės muzikos iš JAV bus dar daugiau.

Pirmąją koncerto dieną taip pat grojo kiti Amerikos šviežieji, „juodieji bitlai“ ir „manekenų iššūkio“ autoriai reperių duetas „Rae Sremmurd“, lėtasis britų elektroninis romantikas Jamesas Blake’as, roko duetas „Royal Blood“. DJ setą su, be kita ko, ir koridos dainomis sugrojo venesualietis queer prodiuseris Arca, rašęs dainas Björk, Kanye West’ui ir FKA Twigs, o šiemet pristatęs savo paties modernios klasikinės muzikos albumą.

„Open’er“ įsibėgėjo ir tik penktadienį greičiausiai ateisiantis lietus gali jį pristabdyti. Kol kas čia lijo tik „Radiohead“ fanų ašaromis, bet ir jos, vienok – iš džiaugsmo.

Trečiadienio akimirkos - nuotraukų albume: