Batumio kurortas – šalies pietvakariuose esančio Adžarijos regiono, kuriame daugiau kaip 300 tūkstančių gyventojų, sostinė. Joje įsikūrę trečdalis Adžarijos gyventojų. Batumis – antras pagal dydį Gruzijos miestas.

Prie Juodosios jūros įsikūręs Batumis ne tik populiariausia gruzinų vasaros atostogų vieta, kasmet čia atvyksta ir daugiau kaip pusantro milijono turistų. Krašto išskirtinumas – įvairovė. Čia yra viskas, ko gali geisti širdis: žydras dangus, kaitri saulė, akmenuoti paplūdimiai, aštuonis kilometrus besitęsianti promenada, prieš akis smaragdinė jūra, tolumoje dūluoja kalnai, modernūs ir tradiciniai gruziniški pastatai.

„Adžarijos regiono vieta išskirtinė. Čia susipina įvairūs klimatai. Čia ir jūra, turtinga gamta, ir snieguoti kalnai. Tai šio krašto unikalumas. Na, ir žinoma, gruziniškas svetingumas – tai mūsų turizmo pagrindas“, – Adžarijos populiarumą grindžia Gruzijos Adžarijos regiono turizmo departamento atstovė Nona Markarian.

Batumis įkurtas kaip kolonija dar senovės graikų laikais, jų kalba reiškusi „gilųjį uostą“. Uosto svarbos miestas neprarado iki šiol – tai vis dar pagrindiniai Gruzijos jūros vartai, didelis pramonės centras. Miestas išsiskiria savo architektūra, tai bene moderniausiai atrodantis Gruzijos miestas. Aukščiausi Batumio pastatai stovi taip vadinamame Stebuklų parke. Visi jie išdygo buvusio prezidento Michailo Saakašvilio valdymo laikais.

Šalia technologijų universiteto dangoraižio stovi 2010-ais metais pradėtas statyti Donaldo Trumpo dangoraižis. Dabartinis Jungtinių Valstijų prezidentas čia investavo daugiau kaip 300 milijonų JAV dolerių. Tai aukščiausias pastatas Batumyje.

Dar vienas akį traukiantis statinys – abėcėlės bokštas. Ispanų architektų suprojektuotame bokšte veikia besisukantis restoranas, iš kurio atsiveria miesto panorama.

Stebuklų parke stovi ir dar viena Batumio įžymybė – kinetinė Ali ir Nino skulptūra. Gruzinų skulptorė Tamara Kvasitadzė skulptūrą sukūrė remdamasi žymiu to paties pavadinimo Azerbaidžano rašytojo Kurbano Saido romanu. Skulptūra atspindi pagrindinių romano veikėjų azerbaidžaniečio Ali ir gruzinės Nino meilės istoriją.

Batumyje pamatysite ir jaukų senamiestį, tiesa, jame nemažai ir naujos statybos pastatų ir aikščių – viena jų itališko stiliaus – „Piazza“. Gidai turistams išdidžiai skelbia, kad tai kone gražiausia aikštė Gruzijoje. Gruzinai įsitikinę savo panašumu su italais, pasak jų, abi tautas sieja temperamentas, išvaizda.

Apsilankius šiame regione privalu paragauti tradicinio Adžarijos chačapurio su žaliu kiaušiniu ir gabalėliu sviesto. Šio patiekalo rasite visur.

Trejus metus virėju restorane dirbantis Sandro Seferidzė sako, kad nors jaučiama italų ir kinų virtuvių įtaka, gruziniška virtuvė šalyje išlieka populiariausia.

„Kiekvienas Gruzijos regionas turi tradicinius chačapurio receptus. Pats populiariausias Imeretijos chačapuris su sūrio įdaru, dar vienas gerai žinomas chačapuris – Adžarijos, jo forma primena laivą. Megrelijos regiono chačapuryje du sluoksniai sūrio, jis panašus į picą. Svanečio regiono chačapuris vadinamas Kubdariu, jo viduje mėsa“, – apie tradicinį gruzinišką patiekalą pasakoja virtuvės šefas S. Seferidzė.

Pagal regionus skirstomi ir gruziniškų saldumynų, labiau primenančių rūkytas dešreles, čiurčchelų receptai. Tai suverti ant siūlo riešutai, aplieti vynuogių sultimis.

„Čiurčchela verdama iš vynuogių sulčių ir kvietinių miltų, dar kartais iš kukurūzų miltų. Šalies rytuose esančiame Kachetijos regione tradicinė graikinių riešutų čiurčchela įprastai verdama su kvietiniais miltais, Vakaruose esančioje Gurijoje tradiciškai gaminama lazdynų riešutų čiurčchela, ten naudojami ne įprasti kvietiniai, o kukurūzų miltai“.

Turgaus prekeivė Ana sako, kad populiariausia – Kachetiškoji graikinių riešutų čiurčchela. Kachetijoje auga daugybė skirtingų vynuogių rūšių, gaminant čiurčchelą vynuogių sultys sumaišomos tai Kachetiškos čiurčchelos populiarumo paslaptis.