„Keliaudami po Klaipėdos apylinkes pastebėjome labai daug ant kelio gulinčių negyvų ežiukų. Gal kas kelis kilometrus. Iki šiol tokio didelio jų kiekio dar nėra tekę matyti. Įdomu, ar dabar vyksta šių gyvūnų migracija“, – pasakoja vilnietė.
Ežys ant kelio – dažnas reiškinys
Gamtininkas Almantas Kulbis sako, kad tokio fenomeno kaip ežių migracija išvis nėra, o ežys ant kelio yra įprastas dalykas. „Ežiai yra naktiniai gyvūnai ir jie tiesiog pasirodo ant kelio ten, kur randa maisto. Jie nėra migrantai, jiems nėra būdinga nei rudeninė, nei vasarinė migracija. Kadangi jo gynyba yra pasyvi, jis, pajutęs atvažiuojantį automobilį, tiesiog susisuka į kamuoliuką, dėl to dažnai papuola po ratais. Jeigu ir bandytų bėgti, jis vis tiek nėra toks greitas“, – aiškina gamtininkas.
A. Kulbis sako, kad ežys nebando bėgti dėl įgimtų gynybos refleksų. „Rupūžė išskiria nuodus, o ežys – susisuka į kamuoliuką. Tai yra vadinama biologiškai pasyvia gynyba. Pavyzdžiui, lapės yra protingos, todėl susisukusį į kamuoliuką ežį įridena į vandenį, kur jis pradeda skęsti. Tuomet ežiukas apsisuka ir lapė jį suėda. Tie spygliukai nėra tokie jau ir saugūs“, – dėsto.
Gamtininko teigimu, ežių žūčių keliuose skaičiui įtakos turi ir mažas jų dydis – vairuotojai, važiuodami dideliu greičiu, gyvūno tiesiog nepastebi. Tačiau jeigu jau pavyksta pamatyti ežį ant kelio, reikėtų sulėtinti ar net visiškai sustoti ir leisti jam įveikti likusią kelio dalį.
„Bendras pastebėjimas, yra tyrimai, kad gyvūnų keliuose žūsta daugiau, negu nuo medžiotojo rankos. Smulkesni gyvūnai, tokie kaip ežiai ar lapės, yra pakankamai lėti. Tai dažniausiai ir būna nuosprendis jiems“, – liūdną ežio dalią konstatuoja A. Kulbis.
Miško žverys šiuo metu aktyvesni
Gamtininkas įspėja, kad šiuo metu apskritai jaučiamas miško žvėrių suaktyvėjimas: „Vieni baigia auginti jauniklius, yra atsiradęs prieaugis, populiacija yra didesnė, todėl suaktyvėjimas yra. Žvėrys moko jauniklius išgyventi.“
Dėl šios priežasties vairuotojai keliuose turėtų būti labai atsargūs. „Nuo susidūrimo gali nukentėti ir vairuotojas, ir automobilis, ir gyvūnas. Netgi jeigu gyvūnas nėra didelis. Ypač atsargiems reikėtų būti naktį, nes tada žvėrys būna aktyvesni. Nėra gyvūno, kuriam automobilis nekeltų pavojaus. Jie nėra kaip žmonės, kurie supranta kas yra perėja, kelias. Gyvūnai nesuvokia kas yra kelias, todėl išbėga į jį nesisaugodami“, – moko.
A. Kulbio žodžiais, Lietuvoje keliai nepakankamai apsaugoti nuo gyvūnų, nesudaromos galimybės jiems saugiai pereiti važiuojamąją kelio dalį. Jis pateikia Vokietijos pavyzdį, kur yra statomos specialios perėjos, atskirtos nuo automobilių srauto, kuriomis laukiniai žvėrys gali saugiai kirsti kelią.
Ką daryti užvažiavus ant žvėries
Lietuvos kelių policijos atstovai teigia, kad, nors administracinių nusižengimų kodekse nėra numatyta atsakomybė dėl transporto priemonės užvažiavimo ant gyvūno, tam tikromis aplinkybėmis baudą vis tiek galima gauti.
„Pavyzdžiui, išsiaiškinus aplinkybes, gali būti skirta bauda už kelio ženklų reikalavimų nesilaikymą (Administracinių nusižengimų kodekso 417 str. 1 d.)“, – sako kelių policijos atstovai. Taigi, jeigu išsiaiškinama, kad buvo viršytas leistinas greitis ar nepaisyta kitų kelio ženklų, vairuotojas gali užsitraukti baudą.
Eismo įvykių informacinės sistemos duomenimis, 2016 m. buvo užfiksuoti 3 185 eismo įvykiai, kada užvažiuota ant gyvūno. Iš jų – 30, kuriuose nukentėjo žmonės: 1 žuvo, 35 sužeisti. Per 2017 m. pirmus penkis mėnesius užfiksuota 10 eismo įvykių, kai transporto priemonės susidūrė su gyvūnu ir nukentėjo žmonės.
Jeigu susidūrimo su žvėrimi metu apgadinti kelio ženklai, atitvarai arba kitokie kelio elementai, buvo sužeistas arba nugaišo gyvūnas – vairuotojas privalo skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir vykdyti operatoriaus nurodymus.
Lietuvos kelių policijos tarnyba primena vairuotojams: svarbiausia – pasirinkti saugų važiavimo greitį, paisyti kelio ženklo „Laukiniai gyvūnai“ (šis ženklas įspėja, kad kelio ruože yra tikimybė, jog per kelią gali judėti laukiniai gyvūnai), būti atidiems važiuojant užmiesčio keliais anksti ryte, sutemus, esant blogam matomumui.
