Europos bendrovės „ERGO Insurance“ Lietuvoje duomenimis, per praėjusius metus iš viso užfiksuoti apie 3 tūkst. vagysčių iš būsto atvejai – 29 proc. daugiau nei per 2014 metus. Vasarą minėtas rodiklis per metus išaugo 13 proc. Pernai ilgapirščių padaryti nuostoliai gyventojams siekė apie 1 mln. eurų. Draudikai sako, kad gyventojai vykdami poilsiauti ne visuomet ir patys tinkamai pasirūpina savo turto saugumu, o kartais, visai to nenorėdami, palengvina nusikaltėlių darbą, rašoma draudimo bendrovės išplatintame pranešime spaudai.

Labiausiai nuo ilgapirščių nukenčia per ilguosius savaitgalius

„Ypatingai vagysčių iš gyvenamojo būsto atvejų padaugėja ilgaisiais vasaros savaitgaliais, kai gyventojai masiškai patraukia į sodybas, prie ežerų ar į pajūrį. Ilgapirščiai vasarą paprastai aktyvesni per Jonines, Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną, Žolines – ypač tuomet, kai dėl šių švenčių prasitęsia savaitgaliai“, – sako draudimo bendrovės Žalų administravimo departamento direktorius Audrius Pilčicas.

Anot draudimo eksperto, neretai gyventojai savo veiksmais ir neatsargiais poelgiais patys prisivilioja vagis, to nenorėdami suteikia ilgapirščiams naudingos informacijos.

Būsto priežiūrą patiki menkai pažįstamiems

„Apie savo išvykas ir keliones, tai, jog namai kurį laiką liks be šeimininkų, reikėtų pasakoti nebent tikrai patikimiems žmonėms. Jokiu būdu nereikėtų apie tai skelbtis visiems – menkai pažįstamiems kaimynams, atsitiktiniams pašnekovams. Deja, pasitaiko net ir tokių atvejų, kai gyventojai vos porą kartų matytiems žmonėms patiki prižiūrėti namuose paliktą katiną ar palaistyti augalus. Net jei tokie prižiūrėtojai patys neturi blogų intencijų, apie likusius tuščius namus gali prasitarti kitiems, kurie susivilios pasitaikiusia proga apšvarinti būstą“, – sako A. Pilčicas.

Tiesa, A. Pilčicas pažymi, kad tuomet, kai su kaimynais yra palaikomi geri santykiai, bendruomeniniai ryšiai yra tvirti, apie be priežiūros kuriam laikui paliekamus namus patikimus bendruomenės narius pravartu informuoti, paprašyti, kad šie atkreiptų dėmesį į neįprastus garsus ar šalimais besisukiojančius nepažįstamus asmenis, neliktų abejingi, jei pastebės ką įtartino. Tokios paslaugos reikėtų prašyti tik gerai pažįstamų, ilgalaikių ir patikimų kaimynų.

Patekti vidun užtenka ir atviros orlaidės

Kita gyventojų dažnai daroma klaida, draudikų atstovo teigimu, yra susijusi su fiziniu namų saugumu ir yra ypatingai aktuali vasarą.

„Šiltuoju metų laiku gyventojai dažnai palieka namuose pravertus langus, ventiliacijos groteles, plastikinių langų mikroplyšius. Žmonės mano, kad išvykstant vienai ar dviem dienoms, nieko blogo atsitikti negali, o kartais palikdami namus net ir ilgesnėms atostogoms per skubėjimą paprasčiausiai pamiršta apeiti visus kambarius, įsitikinti, kad visi langai, orlaidės, balkonas yra uždaryti. Nors dėl uždarinėtų langų po išvykos gali tekti sugrįžti į gerokai saulės prikaitintą būstą, tačiau toks paprastas atsargumas gali apsunkinti ilgapirščių kelią į namus. Smulkius vagišius nešvariems darbeliams dažniausiai paskatina būtent gyventojų paliktos galimybės, saugumo spragos“, – teigia specialistas.

Sugeba išardyti net sienas

Vis tik profesionalių ir atkakliai savo tikslo siekiančių vagių vien tik tvarkingi durų užraktai ir sandariai uždaryti langai, pasak A. Pilčico, gali ir neatbaidyti.

„Praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai į klientų namus vagys pateko nuardę dalį plytų sienoje, išlaužę šalia namų įrengtų garažų duris. Klasikiniai atvejai, be abejo, yra spynų ir užraktų išlaužimai, įlipimai per langus ir balkonus. Dėl šios priežasties labai rekomenduojama ne tik įsirengti kokybiškas šarvuotas duris ir užraktus, tačiau ir įsirengti namuose šiuolaikišką signalizaciją, pagal galimybes, vaizdo stebėjimo įrangą. Beje, signalizacijos, kad ir kaip akivaizdu tai atrodytų, dar reikia nepamiršti ir įjungti. Yra buvę atvejų, kai gyventojai net ir turėdami apsaugos sistemas prieš išvykdami jų tiesiog neaktyvavo ir taip leido vagims netrukdomai šeimininkauti tuščiuose namuose“, – atkreipia dėmesį draudimo ekspertas.

Signalizacijų bijo ne visuomet

Be to, anot draudikų atstovo, gerai signalizacijai reikėtų nepataupyti – reguliariai pasitaiko atvejų, kai sugedusios ar nuolat išsikraunančius akumuliatoriais aprūpintos apsaugos sistemos neapsaugo namų nuo įsilaužimų. Prastos kokybės signalizacijų, kurios dažnai įsijungia be jokios rimtos priežasties, signalus gyventojai dažnai ima paprasčiausiai ignoruoti.

„Turėjome atvejį, kai net suveikus signalizacijai antrame namo aukšte buvę gyventojai į ją nekreipė dėmesio manydami, kad tai eilinis apsaugos sistemos gedimas. Tuo metu pirmame namo aukšte darbavosi įžūlūs vagys“, – prisimena A. Pilčicas.

Apie atostogas išsiduoda ir socialiniuose tinkluose

Soecialisto teigimu, dauguma į būstą įsibraunančių ilgapirščių savo nusikaltimą planuoja, jam ruošiasi, kurį laiką stebi namus, fiksuoja, kada į juos atvyksta ir išvyksta gyventojai. Tai, kad žmonių jau kurį laiką nėra namuose, jiems gali išduoti vakarais nedegančios šviesos, niekuomet neužtraukiamos ar neatitraukiamos užuolaidos, ilgai nenaudojamas ar kaip tik į savo vietą stovėjimo aikštelėje negrįžtantis automobilis“, – sako A. Pilčicas.

Be to, draudikų atstovo teigimu, šiuolaikiniai vagys įsigudrina stebėti ir gyventojų aktyvumą socialiniuose tinkluose, kur dažnas gyventojas neatsispiria pagundai pasigirti draugams, kad dar visą savaitę lepinsis saule Palangoje ar kad ką tik nusileido Italijoje, kur praleis puikų ilgąjį savaitgalį. Pašnekovas pataria naudojantis socialiniais tinklais visuomet pasirinkti tokius privatumo nustatymus, kad skelbiamų įrašų negalėtų matyti nepažįstami asmenys.