Palangos koncerto salės koncesijos konkurso peripetijos bus nagrinėjamos teisme, nes jo dalyvius papiktino tai, jog kurorto savivaldybė įsteigė savo įmonę, kuri taip pat pretenduoja valdyti naująjį objektą.

Reikalavimus sumažino

Palangos savivaldybė Koncertų salės valdytojo ieško nuo praėjusių metų rudens. Du kartus konkursas neįvyko, nes du dalyviai, pateikę išankstinius pasiūlymus, iš konkurso vėliau pasitraukdavo. Jų labiausiai netenkino konkurso sąlyga, jog per 10 metų jie Palangos savivaldybei už Koncertų salės valdymą turi sumokėti 2,57 mln. eurų. Tokia yra savivaldybės paimta paskola Koncertų salės statyboms.

Trečią kartą paskelbus konkursą, jo sąlygos buvo gerokai sušvelnintos. Dabar numatoma, jog pirmaisiais veiklos metais Koncertų salės valdytojas Palangos savivaldybei turi sumokėti po 1073 eurus kas mėnesį, antraisiais – po 5366 eurus, trečiaisiais – po 10733 eurus, o nuo ketvirtųjų metų iki koncesijos sutarties pabaigos – po 21467 eurus per mėnesį.

„Taip pagal pakoreguotas konkurso sąlygas per 10 metų laikotarpį iš koncesininko pageidaujamą susigrąžinti sumą savivaldybė sumažino net 566 728 tūkst. eurų. Koncesininkas mokestį turi mokėti, nes reikia padengti savivaldybės paimtą paskolą ir palūkanas už vasaros koncertų salės atliktus rekonstrukcijos darbus“, – aiškino Palangos savivaldybė administracijos direktorė Akvilė Kilijonienė.

Trečią kartą paskelbtame konkurse jo sąlygos buvo sušvelnintos dar keliais punktais. Atsisakyta reikalavimų, numatančių, jog konkurso dalyvis turi būti finansiškai pajėgus finansuoti projektą, kad per pastaruosius penkerius metus privalo būti įvykdęs bent vieną renginių organizavimo sutartį, kurios vertė yra ne mažesnė nei 30 tūkst. eurų.

„Šie reikalavimai buvo pašalinti, nes abu kartus paskelbus konkursus nebuvo pateiktas nė vienas išsamus pasiūlymas, o pirminiame atrankos etape dalyvavo tos pačios dvi įmonės. Nuspręsta sumažinti konkurso dalyvių vertinimo reikalavimus, siekiant sudaryti galimybę konkurse dalyvauti visiems galimiems renginių organizatoriams, taip padidinant konkurenciją“, – aiškino A. Kilijonienė.

Tarp dalyvių – savivaldybė bendrovė

Trečiajame konkurse išankstinius pasiūlymus pateikė trys bendrovės: „Universali arena“, kuri valdo „Siemens“ ir „Cido“ arenas, su „Švyturio arenos“ valdymu susijusi „Pajūrio infrastruktūra“ ir bendrovė „Palangos renginiai“. Būtent pastarosios bendrovės atsiradimas konkurse tarp kitų jo dalyvių ir sukėlė pasipiktinimo bangą.

„Bendrovės „Palangos renginiai“ steigėja yra Palangos savivaldybė. Tai, jog ši bendrovė atsirado konkurse, visiškai išsikreipia lygiateisiškumo principą, pažeidžia reikalavimą, jog už ES lėšas statyti objektai turi būti valdomi viešos ir privačios partnerystės principu. Kokia gali būti vieša ir privati partnerystė, jei konkurso organizatorius yra savivaldybė, o jo dalyvis – savivaldybės bendrovė? Be to, akivaizdu, jog konnkuro reikalavimai buvo taupi sušvelninti, kad juos „palangos renginiai“ atitiktų ir galėtų dalyvauti konkurse. Tokį scenarijų numačiau jau sausį, nes savivaldybė niekaip nesileido į kompromisus sumažinti nuomos kainą, kuri tikrai yra per didelė. Jau tada buvo aišku, kad Palangos savivaldybė iš savo rankų nenori paleisti Koncertų salės, todėl visais įmanomais būdais siekė atsikratyti privačių renginių organizatorių“ – savo nuomonę reiškė bendrovės „Universali arena“ direktorius Juras Vėželis.

Bendrovės „Palangos renginiai“ įstatinis kapitalas siekia vos 2,5 tūkst. eurų, todėl kiti konkurso dalyviai ir abejoja, kaip tokia įmonė sugebės valdyti Koncertų salę, kaip ji įvykdys konkurso reikalavimą įdarbinti 10 žmonių.

Situacija – absurdiška

A. Kilijonienė tikino, jog bendrovės „Palangos renginiai“ atsiradimas tarp konkurso dalyvių ir yra konkurencijos sąlygų palengvinimo išdava. „Remdamiesi kelių mėnesių Koncertų salės laikino valdymo patirtimi, esame įsitikinę, kad, nepaisant konkurso dalyvių įstatinio kapitalo ir jų turimo finansinio biudžeto, bet kuriam koncesininkui valdant moderniausią šalyje koncertų salę įmanoma užsidirbti pakankamai lėšų reikalingų tiek renginių organizavimui, tiek darbuotojų samdymui. Juo labiau, kad pirmaisiais metais koncesininkui nuomos mokestis per mėnesį sumažintas iki 1073 eurų“, – teigė Palangos savivaldybės administracijos direktorė.

„Mes turime patirtį valdyti arenas, organizuoti renginius. Aišku, kad esame suinteresuoti laimėti šį konkursą. Norime jį laimėti sąžiningai, bet tai sunku padaryti, kai pažeidžiamas lygiateisiškumo principas. Jei „Palangos renginiai“ laimės šį konkursą, tai bus pradžia Lietuvoje besiformuojančios naujos ydingos praktikos, kai vieši objektai pastatomi už ES pinigus, o jų valdymas atiduodamas savivaldybės įmonėms. Visi puikiai žinome, jog savivaldybės įmonės tikrai nedirba taip gerai, kaip privačios. Savivaldybės įmonėse svarbiausia įdarbinti savus žmones, o jei jos dirba nuostolingai, tai nuostoliai dengiami visų mokesčių mokėtojų pinigais. Tai, ką daro Palangos savivaldybė, yra absurdas, kito žodžio nerandu“, – piktinosi J. Vėželis.

A. Kilijonienė pabrėžė, jog bendrovės „Palangos renginiai“ dalyvavimas konkurse neiškreipia nei konkurencijos, nei lygiateisiškumo principų.

„Bendrovę „Palangos renginiai“ įsteigė Palangos miesto taryba, o ne savivaldybės administracija. Bet kurios bendrovės dalyvavimas konkurse konkurenciją tik padidina ir lygiateisiškumo principo nepažeidžia, nes konkurso sąlygos visiems dalyviams yra vienodos. Be to, jei konkursą laimėtų „Palangos renginiai“ ir ši bendrovė nevykdytų sutarties sąlygų – nesuorganizuoto numatyto skaičiaus renginių, nemokėtų nuomos mokesčio – sutartis su ja iškart būtų nutraukta“, – teigė A. Kilijonienė.

Derybų nebus

J. Vėželio teigimu, būtų logiškiausia, jog po išankstinių paraiškų, savivaldybė vestų derybas su konkurso dalyviais. „Tada jie pasiūlytų geriausias sąlygas, kaip valdyti Koncertų salę, kokia nuomą mokėti. Tačiau dabar derybos yra neįsivaizduojamos, nes kaip savivaldybė gali derėtis su savo bendrove?“ – retoriškai klausė J. Vėželis.

A. Kilijonienė atkirto, kad jokių derybų nebus nė su vienu konkurso dalyviu, nes nuomos dydis, organizuojamų renginių skaičius yra esminė sutarties ir konkurso sąlyga, kuri negali būti keičiama.

„Mes savivaldybei rašėme pretenzijas dėl bendrovės „Palangos renginiai“ atsiradimo konkurse, nes manome ir matome, kad tai pažeidžia daug teisės aktų. Tačiau visos mūsų pretenzijos buvo atmestos“, – pasakojo J. Vėželis.

Todėl bendrovė „Universali arena“ kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Ieškinyje prašoma įpareigoti Palangos savivaldybę iš konkurso pašalinti bendrovę „Palangos renginiai“, nes ji yra savivaldybės įsteigta bendrovė, todėl negali dalyvauti viešos ir privačios partnerystės principu grįstame konkurse.

Teismas jau priėmė ieškinį ir patenkino ieškovų prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones – stabdyti konkursą, kol ieškinys nebus išnagrinėtas.

Įžvelgia sąmokslą

„Mes šį ieškinį teismui vertiname kaip savotišką šantažą. Kaip kitaip galima pavadinti tokią situaciją, kai savivaldybę teismui apskundusi įmonė iš konkurso du kartus pasitraukia išsamių pasiūlymų pateikimo stadijoje, o trečią kartą, atsiradus naujam konkurso dalyviui, teismo prašo pašalinti konkurentą ir pasiekia, kad konkurso procedūros būtų sustabdytos, kai iki išsamių pasiūlymų pateikimo termino lieka trys dienos. Tai daroma sąmoningai, žinant, kad savivaldybė koncesininką privalo atrinkti iki rudens, kitaip jai gresia grąžinti gautą ES struktūrinių fondų paramą“, – savo poziciją dėstė A. Kilijonienė.

Klaipėdos apygardos teismui Palangos savivaldybė įteikė prašymą, kad iš bendrovės „Universali arena“ būtų pareikalautas 2,9 mln. eurų užstatas galimiems nuostoliams atlyginti.

J. Vėželis, išgirdęs samprotavimus apie grėsmę grąžinti ES paramą, ėmė svarstyti, jog Palangos savivaldybė sąmoningai įkūrė bendrovę „Palangos renginiai“, kad ji galėtų dalyvauti Palangos koncertų salės koncesijos konkurse. „Savivaldybė, matyt, numatė, kad taip iki rudens konkursas nesibaigs, kad teks grąžinti ES paramą. Tai ir bus padaryta, o tada su Palangos koncertų sale jie galės elgti kaip nori. Ją valdyti be jokio konkurso bus patikėta „Palangos renginiams“, o visi mes žinome, kaip dirba savivaldybės įmonės. Yra tik kelios, kurios dirba pelningai, visos kitos yra tik šiltos vietos saviems žmonėms. O kalčiausi, tie negerečiai liksime mes, kad sužlugdėme konkursą, o tai savivaldybę privertė grąžinti ES paramą“, – žodžių į vatą nevyniojo J. Vežėlis.

Nuoma dienai – 8 tūkst. eurų

Nors Palangos koncertų salės koncesijos konkursas niekaip nesibaigia, renginiai joje vyksta. Anot A. Kilijonienės, yra paskirtas laikinas Koncertų salės valdytojas – biudžetinė įstaiga „Palangos kultūros ir jaunimo centras“. Jam salė yra perduota saugoti ir prižiūrėti, o už nuomą gauti pinigai patenka į savivaldybės biudžetą.

„Minimalus koncertų salės nuomos mokestis nuo birželio 20 dienos iki rugpjūčio 20-osios yra 8000 eurų už dieną, o kitu metų laiku – 4000 eurų. Šis numos mokesčio dydis gali didėti, jei tą pačią dieną atsiranda daugiau nei vienas salę išsinuomoti norintis renginio organizatorius. Tai, kad nustatyti salės numos įkainiai neviršija rinkos kainų, galima spręsti jau vien iš to, kad be jokios specialios reklamos, vie tik paskelbus savivaldybės internetiniame puslapyje apie Koncertų salės nuomą, šiai diena yra sulaukta per 20 paraiškų, o nustatyti nuomos mokesčiai jau arba netrukus bus sumokėti į savivaldybės biudžetą“, – tvirtino A. Kilijonienė.

Gruodį duris atvėrusios Palangos koncertų salės statyba kainavo 9,4 mln. eurų. 4,4 mln. eurų į objekto statybą investavo pati savivaldybė, 2 mln. gauti iš Vyriausybės investicinės programos, o likę 2,9 mln. eurų – iš ES struktūrinių fondų. Būtent dėl pastarųjų pinigų atsirado reikalavimas, kad statinį valdytų privatus operatorius, nes koncertų salei patekus į viešojo sektoriaus rankas esą būtų iškraipoma konkurencija.