Taigi kokia ta lietuviška vasara užsieniečių akimis? Kuo jie žavėjosi, o kas kėlė šleikštulį?

Čeko asmenukė policijos nuovadoje

„Sėdėjome su drauge ant Barbakano kalno ir nusprendėme išbandyti čekišką folklorą – atsidaryti alaus. Graži, karšta vasaros popietė, gurkšnis po gurkšnio, kai netrukus prie mūsų priėjo paprastais rūbais apsirengusi moteris. Ji pradėjo kažką kalbėti su mano drauge lietuviškai, tuo metu prisistatė dar vienas niekuo neišsiskiriantis vyriškis, kuris liepė sekti paskui jį iki gretimos gatvės. Buvo puiki proga pabaigti alų“, - susidūrimą su policija prisimena čekas Martinas Ludvikas.

Už kampo jau laukė policijos automobilis, kuriuo jie buvo nuvežti iki artimiausio komisariato. Tai nutiko pačią pirmąją viešnagės Lietuvoje dieną, todėl čekui viskas įsiminė labai tiksliai: „Sėdėjome bjauriame koridoriuje kelias valandas, nes tiek laiko policininkai rašė protokolą. Visi buvo pikti ir nemalonūs, išskyrus vieną, kuriam užrašyti mano gyvenamosios vietos adresą buvo tikras iššūkis. Jis kantriai popieriuje rašė kokį alų gėriau, kiek laipsnių jame buvo, todėl mes su drauge nuobodžiaudami nusprendėme pasidaryti asmenukę.“ Užsienietis išsisuko tik įspėjimu, tačiau išeidamas gavo grėsmingą perspėjimą – jei vėl bus pagautas geriantis viešoje vietoje – iškarš kailį.

Kitas dienas Martinas leido klajodamas po miegamuosius rajonus arba laiką leisdamas su lietuviais draugais. Būsimas architektas žavėjosi pilkomis rajonų chruščiovkėmis, įspūdį jam paliko buvę Vilniaus koncertų ir sporto rūmai: „Fabai (Fabijoniškės – aut.pastaba) su savo sovietiniais namais man pasirodė labai žavūs. Tai daug geriau negu po renovacijos nesąmoningom spalvom ir figūrom nudažyti namai Čekijoje. Ypatingai man patiko tie dideli skaičiai ant namų sienų.“ Vaikinui pasisekė užklysti į Fabijoniškių miškelį paragauti laukinių aviečių, o grįžusiam į centrą stebėti Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą.

Čekui, nusprendusiam dalį vasaros praleisti Lietuvoje lankant draugus, tyrinėti architektūrą ir miesto vaizdą buvo svarbiausias uždavinys, tačiau jis taip pat neatsilaikė prieš vasariškus malonumus: „Lėkėme į Trakus, kuriuos aš vadinu rusiškų vestuvių sostine, - juokiasi. – Valgėme kibinus, vaikščiojome aplink pilį, tai nuostabi vieta.“ Martinas pabrėžia, kad lietuviai pasirodė draugiški ir jam nekilo jokių bėdų susikalbėti angliškai. Čekas akcentavo, kad Lietuva vaikinui patiko ir jis jokiu būdu nesusidarė neigiamo įspūdžio bei ruošiasi čia dar sugrįžti.

Šašlykai pietų korėjiečiui sukėlė siaubą

Lee Min-Woo prisimindamas savo lietuvišką vasarą svajingai prakalba apie Palangą. „Tie paplūdimiai, smėlis... Tai buvo gražiausi matyti vaizdai mano gyvenime“, - nostalgiškai prasitaria iš Pietų Korėjos atvykęs vaikinas. Pagal mainų programą į Lietuvą atvykęs užsienietis, iš karto po egzaminų susikrovė mantą ir išrūko į garsiausią šalies kurortą: „Pirmą kartą važiavau automobiliu su draugais kažkur atostogauti, todėl vien pats važiavimas buvo nerealus nuotykis. Visą kelią klausėm ir dainavom „Močiučių Palanga“, jaučiausi toks laisvas ir nepriklausomas.“

Vaikinas su džiaugsmu prisimena Baltijos jūrą, šėliones su draugais iki ryto, tačiau niekaip negali pamiršti vaizdo, kuris dar ilgai kirbės atmintyje. „Ruošėmės kepti šašlykus, kai staiga pamačiau kaip mano draugė Marija užsimoja kirviu ir kapoja malkas. Aš buvau šoke. To nepamatysi Pietų Korėjoje. Manau, kad merginos turi būti merginos ir, nors jos labai nori būti savarankiškos, yra darbų, kurie turi būti atliekami tik vyrų“, - tvirtai savo nuomonę reiškia Lee Min-Woo.

Ne ką mažesnį siaubą vaikinui sukėlė šašlykų kepimo ypatumai: „Niekaip nesuprantu, kodėl lietuviai taip ilgai kepa mėsą ir paskui ją valgo beveik sudegusią. Tai juk sukelia vėžį.“

Jis taip pat stebėjosi, kodėl lietuviai lenda į vandenį beveik visur kur užsimano. Jį glumina, kad specialiais ženklais nepažymėtose vietose žmonės vis tiek maudosi, nors nežino nei vandens telkinio gylio, nei kas plaukioja tame vandenyje. Atsisakęs jūros teikiamų pramogų korėjietis pirmą kartą gyvenime važinėjo keturviečiu dviračiu, laiką skyrė pasivaikščiojimams Palangos tiltu, kuriame sulaukė nemažai dėmesio iš lietuvių. „Žmonės nesidrovėdami klausdavo, ar nesu iš Šiaurės Korėjos. Jiems tai atrodo labai smagus juokelis“, - juokiasi jis pats.

Lee Min-Woo vasarą spėjo aplankyti ir Trakus, sužavėjusius jį gamta bei kibinais, kuriuos, užsimena jis, ragavo su savo mergina lietuve. „Lietuvaitės labai gražios ir sumanios, tačiau ne kartą girdėjau, kad jos nemėgsta lietuvių vaikinų. Tai labai keista, nes man lietuviai pasirodė aukšti ir stiprūs. Pamatęs, kiek laiko jie praleidžia treniruodamiesi ir sportuodami, pats užsirašiau į sporto klubą“, - sakė pietų korėjietis. Pats jis nesugebėjo atsispirti lietuvaičių grožiui, todėl bendrauti su savo antra puse dabar turės per milžinišką atstumą.

Grūto parke italė suprato lietuvių skausmą

Italė Oriana Sipala į Lietuvą atvyko vasarį, dar besikandžiojant žiemiškam šaltukui. Iš saulėtosios Sicilijos kilusi mergina čia dalyvauja edukaciniame projekte, skirtame jauniems žurnalistams ir negali atsidžiaugti, kad Lietuvoje dar bus iki metų pabaigos.

„Jaučiuosi puikiai! Čia pilna nuostabių vietų, todėl kiekvieną savaitgalį stengiuosi aplankyti vis kitą miestą. Buvau Trakuose, Šiauliuose, Klaipėdoje, Nidoje, tačiau labiausiai mane sudomino šalia Druskininkų esantis Grūto parkas. Laikau save gana artimą komunistinėms vertybėms, tačiau čia pamačiau istoriją iš visai kitokio kampo. Supratau, kiek daug skausmo lietuviams suteikė sovietų represijos, koks baisus buvo tas laikotarpis. Manau, kad vakarų europiečiai visai kitaip supranta komunizmą, todėl juos būtina šviesti, koks brutalus jis buvo čia, Rytų Europoje “, - tikina mergina.

Oriana stengiasi sudalyvauti visose lietuvių švenčiamose šventėse, ypatingai ją sudomino Joninės ir karaliaus Mindaugo karūnavimo diena: „Lietuviai turi nepaprastai smarkų ryšį su praeitimi, jie ja didžiuojasi ir tai yra be galo įdomu. Labai gailiuosi, kad negalėjau atšvęsti tikrų lietuviškų Joninių kokiame mažame kaimelyje ar Kernavėje. Girdėjau, jog laužai būna išties įspūdingi.“

Mergina prisimena ir vieną baisiausių savo patirčių, kai pirmą kartą gyvenime pasiryžo tranzuoti. „Iš Šiaulių keliavome į Tytuvėnus. Baisiai jaudinausi, nes nežinia, ką sutiksiu, kaip baigsis kelionė. Apskritai, visada galvojau, kad tranzuotojai yra truputį išprotėję, tačiau tas adrenalinas varė iš proto. Niekada to nepamiršiu“, - savo patirtį pasakoja mergina.

Pirmasis tranzavimas Orianai baigėsi laimingai, todėl ji nusprendė dažniau išsivaduoti iš komforto zonos ribų ir prisijungti prie tų, kaip ji apibūdino, išprotėjusiųjų. Nors italė stengiasi išspausti iš lietuviškos vasaros kiek įmanoma daugiau, pripažįsta, kad su vienu dalyku visgi jai sunku susitaikyti: „Kadangi esu iš Sicilijos, labai pasiilgau karštos vasaros ir šiltos jūros. Gaila, kad Lietuvos pajūris yra toks gražus, tačiau maudytis Baltijos jūroje – neįmanoma!“, - sako Oriana, taip ir nepatyrusi šaltos jūros maudynių džiaugsmo.

Turko „Trys milijonai“ vienoje tribūnoje su lietuviais

Vien iš pirmųjų turko žodžių apie lietuvišką vasarą, galima pajusti kaip stipriai jis įsimylėjęs Lietuvą: „Aš moku padainuoti „Tris milijonus“, galiu užgiedoti Jūsų šalies himną“, - didžiuojasi Barlas Selcukas.

Iš tikrųjų, kaip jis nemokės, jei kartu su tūkstančiais lietuvių visa širdimi ir gerkle milijonus traukė Klaipėdos „Švyturio“ arenoje, Lietuvos krepšininkų rinktinės kovoje su Australijos žaidėjais. Nors tai buvo viena įspūdingiausių patirčių, jo vasara prasidėjo Panevėžyje, kuriame Barlas dalyvavo vasaros stovykloje ir mokė vaikus bendrauti angliškai.

Turkas su šypsena prisimena laiką, praleistą su vaikais, ir teigia, kad nors su treninguotais vaikinais susidurti Panevėžyje teko, negalėtų patvirtinti nei vieno blogo stereotipo, sklandančio apie šį miestą.

Barlas taip pat lankėsi Trakuose, kur buvo sužavėtas gamtos ir kibinų, aplankė Šiaulius, kuriuose didelį įspūdį paliko Kryžių kalnas. „Tai yra unikali vieta ir mane keri tai, kad ji nuolat auga ir tam nėra ribų.

Neįtikėtina, kad iki šiol žmonės čia ateina ir palieka po kryželį“, - susižavėjimo neslepia jis. Pakerėtas didesnių miestų vaikinas išbandė tranzavimą ir tokiu būdu apkeliavo net mažiausius Lietuvos kaimelius, kuriuose skanavo vietinių močiučių kepamų blynų, ragavo šaltibarščių. Pastarieji jam priminė turkų virtuvėje esančią šaltą sriubą, todėl nei skoniu, nei neįprasta užsieniečio akiai spalva jis nesibodėjo.

Užsieniečiui pirmą kartą teko patirti, ką reiškia iš įkaitintos pirties šokti tiesiai iš gaivinantį ežero vandenį, o vandens temperatūra jo, kaip pietiečio, visiškai nebaidė. Atvirkščiai, vanduo jam pasirodė puikus maudymuisi, vėsesnis buvo tik jūros vanduo, kaip jis įvardijo – normalus.

Kaip neišdildomą ir keistą patirtį Barlas pamini keliavimą troleibusais: „Paskutinį kartą važiavau troleibusu kai buvau vaikas, todėl buvau labai laimingas galėdamas vėl išbandyti tai čia, Lietuvoje. Na, o troleibusų vairuotojos moterys yra išvis atskira, dėmesio verta tema“, - juokiasi Barlas. Kalbėdamas jis vis stengiasi įterpti lietuviškų žodžių, kol galiausiai daugelį sakinių apibendrina – aš myliu Lietuvą. Šiuo metu grįžęs į gimtąją Turkiją, jis jau kurpia planus apie kitą vasarą Lietuvoje, o gal apsistoti pavyks ir ilgesniam laikui, kadangi Barlas rimtai žvalgosi galimybių čia studijuoti ar atlikti profesinę praktiką.