Apsilankius paplūdimyje ilgai netrunka, kol imi girdėti rankomis aplink save mojuojančių poilsiautojų aimanas. Pastaruoju metu Palangos paplūdimyje matyti daugiau nei įprasta širšių ir muselių. Žmonės skundžiasi, kad jos dargi ir kanda. Savo ruožtu poilsiaujantys Nidoje neatsigina sparvų.
Prasidėjo aktyvumo laikotarpis
Tai patvirtino ir pati šiuo metu Nidoje atostogaujanti Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro Epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjo pavaduotoja – medicinos entomologė Milda Žygutienė.
Jos teigimu, sparvos poilsiautojus puola ne tik paplūdimyje, bet toliau jo.
„Dabar yra didžiausias vabzdžių aktyvumo periodas, kadangi labai šilta. Be to, sparvos labai mėgsta šviesias spalvas, o šiuo metu pliaže šviesiai atrodo visi“, – aiškino entomologė.
Jos teigimu, apsisaugoti nuo paplūdimyje puolančių vabzdžių nėra paprasta. Paprastai parduotuvėse ir vaistinėse esančių repelentų nepatariama naudoti laiką leidžiant atviroje saulės šviesoje – galima pakenkti odai, o liaudiškos priemonės ne visuomet yra veiksmingos.
Vaikyti reikia, nes gali sukelti alergiją
Paklausta, tai kaip tuomet reikėtų nuo jų apsisaugoti, medikė sakė, kad geriausia tai daryti paprasčiausiu būdu – vaikant juos nuo savęs.
„Nors Lietuvoje esantys vabzdžiai neplatina ligų, tačiau jų įkandimai yra skausmingi. Be to, gali kilti alerginė reakcija, kadangi kraujasiurbių seilėse yra medžiagų, kurios gali sukelti niežulį, patinimą, paburkimą. Šalia pažeistos vietos gali atsirasti ir išbėrimas“, – sakė ji.
Pasak entomologės, būna ir taip, kad žmogus net nepajunta to momento, kai jo oda yra pažeidžiama, tik vėliau pamato iš žaizdos besiveržiantį kraują.
„Sparvų seilėse yra kraujo krešėjimą stabdančių medžiagų, kol jos veikia, žaizda ir kraujuoja“, – aiškino ji.
Kas puola poilsiautojus?
Tačiau M. Žygutienė negalėjo atsakyti į klausimą, kokios muselės šiuo metu puola besiilsinčius Palangoje, kadangi jų nematė gyvai. Vis dėlto ji spėja, kad taip gali elgtis smulkieji mašalai, paprastai besiburiuojantys miškų teritorijoje, šalia vandens telkinių ar pelkių.
„Tokie mašalai yra milimetro dydžio – visiškai maži, tamsios spalvos, tačiau kanda nemažiau už didelius. Jų įkandimo reakcijos gali būti lygiai tokios pačios kaip ir atsirandančios nuo kitų vabzdžių įkandimų. Kartais ir dar stipresnės“, – informavo ji.
Anot M. Žygutienės, yra ir dar viena kandančių musių rūšis, tačiau jų atstovai suaktyvėja rudenį.
Patarė, kaip išvengti niežėjimo
Paklausta, ką daryti, jei vis dėlto per neapsižiūrėjimą toks vabzdys jau įkando, entomologė patarė gydytis natūraliomis priemonėmis
„Kūną vasarą ir taip jau tepame kremais, kad įdegtume, po to priemonėmis, apsaugančiomis nuo nudegimų, tad geriau bent su įkandimais kovoti natūraliais būdais. Niežėjimą mažina visos rūgščios medžiagos – svogūnas, svogūno laiškas, ropė, arbatų nuovirai. Jei jau nieko nėra po ranka, galima pažeistą vietą patrinti citrinos rūgšties ar acto ir vandens mišiniu“, – konsultavo ji.
Širšės įgėlimas gali baigtis ligoninėje
Savo ruožtu Visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotoja Biruta Zdanevičienė sutiko daugiau papasakoti apie širšių įkandimus.
„Širšės pavojingos tuo, kad jei įgels alergiškiems žmonėms, gali sukelti anafilaksinį šoką. Tiems, kurie nežino, kokia jų organizmo būklė, širšių reikia labai saugotis. Svarbu negerti saldžių gėrimų, valgant vaisus elgtis atsargiai, kad širšė neatsidurtų ant lūpų“, – perspėjo ji.
Pasak B. Zdanevičienės, nemalonius potyrius patiria ir nealergiški širšės nuodams – sužalotą vietą skauda ir niežti.
Širšių daug visoje Lietuvoje
Pakankamai paprasta profilaktiškai apsisaugoti nuo širšių, tačiau net jei į pajūrį asmuo nesineša saldžių maisto produktų, jų gali turėti šalia prigulęs kaimynas. Ką daryti tokiu atveju?
„Kai šalia pamatote širšę ar bitę, pirmiausiai reikia nesiblaškyti. Svarbu elgtis ramiai, nepradėti mojuoti, mušti, nes būtent tuomet vabzdys ir kanda. Šiaip sau širšės neatskrenda ir nekanda“, – sakė ji.
Specialistės teigimu, širšių visuomet padaugėja tuomet, kai būna labai karšta.
„Daug širšių dabar pastebima ne tik paplūdimyje, bet ir Vilniuje, kituose miestuose. Jų visur pilna, nes dabar širšėms – labai geros sąlygos veistis. Jos mėgsta šilumą, turi pakankamai maisto, todėl daugiau jų ir atsiranda“, – aiškino B. Zdanevičienė.
Jei vasaros Lietuvoje šils, vabzdžiai kels vis daugiau problemų
Anot jos, dėl šylančių orų padaugėjo ir kitokių vabzdžių, pavyzdžiui, uodų. Nedaugelis žino, kad Lietuvoje skraido ir maliariniai uodai. Tiesa, jų nėra tiek daug, kad užkratas pradėtų plisti.
„Nors uodai veisiasi ir tvenkiniuose, balose, bet, dėkokime Dievui, kad
karštis pas mus labai trumpas, todėl maliarijos pavyksta išvengti“, –
džiaugėsi ji.
B. Zdanevičienė prisiminė, kad paskutinis maliarijos atvejis Lietuvoje užfiksuotas 1956 metais. Tuomet buvo ypatingai šilta ir ilga vasara, tad maliarija apsikrėtęs uodas spėjo užkrėsti kelis gyventojus.
