Išmatos plaukiojo net kelias dienas

„Liepos 22-24 d. buvojome Kunigiškių kempinge. Pasibjaurėjome jūra jau nuo antros dienos, kai po pietų pamatėme su šeima jūroje plaukiojant išmatas. Susidarė įspūdis, kad kažkur išleido kanalizaciją, nes ėjo ruožais. Šio sekmadienio rytą dar kartą nuvažiavome vieną dieną praleisti prie jūros, ten pat, į Kunigiškes. Tikėjomės, kad situacija bus pasitaisiusi. Deja, teko nusivilti... Diena veltui, jau geriau prie kokio ežero būtume nuvykę. Maudytis bjauru, kai aplink plaukioja išmatos. Net neaišku, ką kaltinti – ar poilsiautojus, ar vietinius. Palanga gauna tokius pinigus, bet nesugeba pasirūpinti savo pajūriu. Jau seniai į pačią Palangą nevažiuojame, nes ir anksčiau buvo panašių atvejų, tiesiog manėme, kad situacija gal jau pasitaisė. Tai paskutinis kartas, kai čia buvome. Vėl daugiau į Palangos pusę nebekelsime kojų. Septintus metus vykstame į Nidą, ir tokio dalyko nėra buvę nė karto“, - piktinosi poilsiautojas iš Šiaulių.

Pašnekovas stebėjosi, kad ši bėda kartojasi metų metus, tačiau iki šiol nesprendžiama, o poilsiautojams tenka maudytis išmatomis užterštoje jūroje.

Žirgas su būsimąja nuotaka išsituštino tiesiai į vandenį

Kitas nutikimas, taip pat susijęs su išmatomis, gražią šeštadienio popietę įvyko Karklės paplūdimyje, kuris tuo metu buvo pilnas poilsiaujančių šeimų, porų ir pavienių žmonių.

„Iš kopų išdygo du žirgai, kuriuos lydėjo du vadeliotojai ir keturios merginos, kurios šventė mergvakarį. Žinoma, fotosesija jūros fone ant žirgų – turbūt vienas įsimintiniausių ne tik savaitgalio, tačiau ir visos vasaros prisiminimų. Bet tai – tik gražioji pusė. Žirgai įvedami į vandenį ir vieną iš jų netikėtai prispiria... Arklys tuštinasi nesikuklindamas – tiesiai į vandenį. Kompanija nueina lyg niekur nieko.

Priėjus prie vieno iš vedlių (vienas iš jų buvo greičiausiai nesulaukęs nė pilnametystės, o kitas, kuris „vadovavo paradui“, buvo gerokai vyresnis, apie 45-50 metų) ir paklausus, kas bus daroma su išmatomis, iš vedlio alkoholiu tvoskiančios burnos išgirstamas atsakymas : „Ką? Tau reikia, tu eik ir susirink. Čia tuoj į jūrą nuplauks viskas ir niekur nieko“. Apsisvaidžius žodžiais su vedlių vadu, visgi nieko iš šios situacijos pešti nepavyko. Jis laikėsi tvirtos savo pozicijos – paplūdimio teritorijoje ir vandenyje lengvinasi žmonės, todėl jis teigė nematąs nieko bloga, jog čia tuštinasi ir žirgai. Mano galva, tai yra šlykštu, neestetiška ir nesterilu, nes tame vandenyje maudosi žmonės ir jų vaikai, tačiau yra žmonių, kurių pozicija kitokia“, - piktinosi kitas poilsiautojas.

Žirgyno „Žirgai poilsiui“ atstovas Justinas Leugaudas tikino, kad įvyko nesusipratimas. „Mes esame sutarę su regioniniu parku, kad galime ten vaikščioti, o išmatas paprastai susirenkame. Tai laukinis paplūdimys, todėl visi eina ir su šunimis, ir su katinais, ir su kitais gyvūnais. Jeigu jis turėtų pliažo statusą, jau būtų kitaip. O kad arklys savo reikalus atliko į vandenį, tai išskirtinis atvejis, paprastai taip nebūna. Jei aš būčiau buvęs ten, kažkaip situaciją spręsčiau. Dabar įvyko nesusipratimas. Tikrai nenorime piktavališkai daryti kažką bloga“, - tikino pašnekovas.

Kita vertus, jis pasiūlė vakare Karklėje pereiti per kopas – esą dar ne tokių nuotraukėlių prisirinktume.

Tualetai įrengti kas 200 metrų, bet žmonės vis tiek tuštinasi jūroje?

Palangos miesto savivaldybės ekologė Reda Kairienė tikino, kad aprašytą situaciją labai sudėtinga komentuoti, nes neaišku, kurioje konkrečiai vietoje skaitytojas pastebėjo teršalus. Palangos savivaldybė nesulaukė nusiskundimų dėl galimai užteršto jūros vandens, tačiau telefoninio pranešimo apie jūroje, ties vieta, kur Ošupio upelis įteka į jūrą, galimai leidžiamos nuotekos, liepos 23 d. sulaukė Aplinkos apsaugos agentūros specialistai. Jie kartu su UAB „Palangos vandenys“ atstovais tą pačią dieną apsilankė paplūdimyje, nurodytoje vietoje, tačiau jokio taršos šaltinio nerado. Vis dėlto buvo paimti vandens mėginiai laboratoriniams tyrimams, atsakymai turėtų būti gauti artimiausiomis dienomis.

Palangos miesto paplūdimiuose vasaros sezono metu periodiškai kas 2 savaites vasaros sezono metu yra atliekami mikrobiologiniai ir cheminiai vandens tyrimai. Paskutiniai mėginiai buvo paimti liepos 29 dieną. Nustatyta, kad vandens kokybė atitinka Lietuvos higienos normos reikalavimus, todėl maudytis Baltijos jūroje yra saugu.

„Atkreiptinas dėmesys, kad skaitytojo minimame Kunigiškių kvartale yra nutiesi centralizuoti vandens tiekimo ir kanalizacijos tinklai. Gyventojams prisijungti prie šių tinklų kur kas paprasčiau ir pigiau, nei tiesti nuotekų vamzdį į Baltijos jūrą. Taip pat tikėtina, kad skaitytojui įtarimų galėjo sukelti jūros dumbliai“, - svarstė specialistė.

Kokie pavojai slypi maudantis tokiame vandenyje? Pasak pašnekovės, įšilęs vanduo – palanki terpė įvairiems mikroorganizmams daugintis. Atviri vandens telkiniai gali būti užteršti virusais, bakterijomis, kirminų kiaušinėliais, todėl išsimaudęs žmogus rizikuoja užsikrėsti įvairiomis žarnyno infekcijomis – leptospiroze, bakterine dizenterija (šigelioze), vidurių šiltine, cholera. Dažniausiai ligų sukėlėjai į žmogaus organizmą patenka per burną (fekaliniu-oraliniu keliu), kai besimaudydami žmonės gurkšteli užteršto vandens. Priklausomai nuo patekusio į organizmą sukėlėjo, žmogus gali susirgti įvairiomis užkrečiamosiomis ligomis, bet dažniausiai tai būna ūmios žarnyno infekcinės ligos.

Paklausta, kiek vandenyje atsirandančios išmatos susijusios su poilsiautojų įpročiais, o kiek su infrastruktūros problemomis, R. Kairienė tikino, kad centriniuose Palangos paplūdimiuose problemos dėl nemokamų viešųjų tualetų skaičiaus nėra – priekopės zonoje (iškart už kopų) stacionarių viešųjų tualetų yra įrengta 16 Palangoje bei 4 Šventojoje.

„Ties centriniu Palangos paplūdimiu, atkarpoje nuo S. Dariaus ir S. Girėno gatvės iki Naglio kalno, viešieji tualetai yra įrengti 200–250 metrų atstumu vienas nuo kito. Tai tikrai nėra didelis atstumas, kurio, norintieji pasinaudoti tualetu, negalėtų įveikti. Tualetai įrengti ties kiekvienu įėjimu į paplūdimį. Atkreiptinas dėmesys, kad visi šie tualetai yra prižiūrimi, valomi, čia yra muilo bei tualetinio popieriaus, o paslauga – nemokama. Miesto viešuosius tualetus kasdien prižiūri ir valo 6 darbuotojai. Palangos miesto savivaldybė kasmet viešiesiems tualetams prižiūrėti skiria 360 tūkst. litų. Ar miesto svečiai naudojasi viešaisiais tualetais, priklauso tik nuo kiekvieno asmens vidinės kultūros“, - sakė pašnekovė.