Nors dauguma mano, kad šviežiai spaustų sulčių galima gerti kiek nori ir kad jos yra tik naudingos, taip nėra. „Tos sultys, kurios vieniems padeda, kitiems gali nemažai pakenkti“, - pripažino „Žolinčių akademijos“ įkūrėja Danutė Kunčienė jau daugelį metų mokanti žmones teisingai gerti sultis.

Sulčių negalima gerti po maisto ar greitai

„Sultys – tai augalo vanduo, kuris praturtintas jam būdingais vitaminais ir mineralinėmis medžiagomis. Jos negali būti naudojamos maisto metu ar pavalgius. Man oda šiaušiasi, kai pamatau, kai sočius pietus pavalgę žmonės kebabą ar mėsainį užsigeria sultimis ir tikina sėkmingai išlaikę sveiko ir nesveiko maisto balansą bei atradę pusiausvyrą. Sultys yra maistas ir turi būti geriamos vienos – jas reikia kramtyti, šiek tiek palaikyti burnoje ir pamažu nuryti. Jeigu jos skubotai išgeriamos, jokios naudos nesuteikia“, - pasakojo specialistė.

Pasak D. Kunčienės, sultys reikėtų gerti praėjus vos 15-20 minučių nuo jų išspaudimo. Net ir trumpą laiką laikant šaldytuve, sumažėja gydomosios sulčių savybės, nors skonis gali ir nepasikeisti.

„Niekas gyvenime nevyksta greitai, tik žmogaus galvoje mintys sukasi. Man kelia liūdesį, kai parduotuvėse atsistoję žmonės sultis geria didžiuliais gurkšniais ir tikisi kažkokio efekto. Taip ir pilvo pūtimas atsiranda, negalima maksimalaus rezultato norėti greitai, tų medžiagų įsisavinimas vyksta iš lėto“, - pabrėžė D. Kunčienė.

Organizmą valo, tačiau negydo

Anot jos, klaidinga manyti, kad sultis gydo ligas. Priešingai – sultys kai kuriems žmonėms gal ir rimtai pakenkti.

„Išvalyti organizmą sultimis tikrai galima, tačiau sveikatos sutrikimų jos negydo. Pavyzdžiui, tam tikru laikotarpiu jų rekomenduojama negerti, kad nesuaktyvinti tam tikrų ląstelių, sustabdyti jų augimą. Sultys tikrai nėra panacėja visiems kaip kad vanduo, jas reikia mokėti pasirinkti“, - pastebėjo specialistė.
D. Kunčienė
Man oda šiaušiasi, kai pamatau, kai sočius pietus pavalgę žmonės kebabą ar mėsainį užsigeria sultimis ir tikina sėkmingai išlaikę sveiko ir nesveiko maisto balansą bei atradę pusiausvyrą. Sultys yra maistas ir turi būti geriamos vienos.

Jos teigimu, sulčių įsisavinimo klaidų kyla ne tik dėl pačių sulčių, bet ir dėl netinkamo jų vartojimo. Pavyzdžiui, negalima maišyti daržovių bei vaisių sulčių – išimtis taikoma tik obuoliams, saldinti citrinų sultis cukrumi ar medumi – taip kaip tik keliamas jų rūgštingumas bei slopinamas šarmingumas. Jeigu nesilaikoma specialių dietų ir norima tiesiog sustiprinti organizmą sultis reikėtų gerti rytais arba pavakaryje, po maždaug 300 gramų ir bent 3-4 valandas po jų nevalgyti.

„Sultis reikia gerti pagal sezoną – pradėti nuo pavasario ir pirmiausia gerti pumpurų bei šaknų, varnalėšų ar kiaulpienių sultis, o kai prasideda lapeliai – galima plakti jų kokteilius. Labai naudingos ir uogų, pavyzdžiui, aviečių sultys“, - patarė D. Kunčienė.

Spaustos pagal močiučių receptus – kitokios

Egzistuoja nuomonė, kad sulčių negalima ruošti elektrinėmis sulčiaspaudėmis, nes kontaktuodami su metalu žūsta vitaminai. Specialistė linkusi pritarti, kad naudotis močiučių būdais ir sultis spausti trintuve ir marle – geriau, tačiau neturintiems tokios galimybės ji pataria tiesiog pasirinkti kitokios rūšies metalą.

„Dabar laukų su žagre gi nebearia – technika pažengusi ir prie to negrįšime. Tikrai yra gerų ir saugių sulčiaspaudžių, lėtaeigių trintuvių, kuriose naudojamas medicininis metalas. Žinoma, apie aliuminio žalą žinome ir tokių sulčiaspaudžių tikrai nerekomenduoju. Aišku, aš pati labai pasiilgstu sulčių spaudimo per marlę, taip visuomet ruošiu aviečių sultis, su vyru net cepelinams skirtas bulves spaudžiame per marlę – skonis visai kitoks, atrodo, kad lieka kažkokia kitokia energija, kažkokia meilė“, - šyptelėjo D. Kunčienė.

Pasak jos, sulčių nereikėtų laikyti ir plastikiniuose induose, o parduodamas parduotuvėse - tiesiog ignoruoti.

„Aš labai įtariai žiūriu ir į greitą obuolių sulčių vakavimą, kuomet jos karštos supilstomos į plastikus. Todėl siūlyčiau pasidomėti, ar tas plastikas tikrai skirtas karštiems skysčiams. Parduotuvėje parduodamas sultis vertinu blogai, jų nenaudoju ir niekam nenešu, nes jos yra pasaldintos su cukrumi“, - pabrėžė specialistė.

Kada vartoti sulčių negalima?

Šviežiai spaustų morkų sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant. Esant beta karotino pertekliui, apkraunamos kepenys, oda gali įgauti gelsvą atspalvį.

Burokėlių sultys nerekomenduojamos sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige.

Nežiūrint į tai, kad kopūstų sultys turi gydomąjį poveikį skrandžio gleivinei, paūmėjus gastritui ir opaligei vertėtų jų atsisakyti.

Obuolių sultys negalimos paūmėjus gastritui, opaligei ir pankreatitui.

Vynuogių sultys pasižymi baktericidinėmis, šlapimą varančiomis, vidurius laisvinančiomis, prakaitavimą ir atsikosėjimą skatinančiomis savybėmis. Nerekomenduojama gerti vynuogių sulčių sergant gastritu, kai padidėjęs skrandžio rūgštingumas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, cukriniu diabetu, nutukimu, lėtinėmis uždegiminėmis plaučių ligomis. Jeigu turite polinkį vidurių pūtimui, vynuogių sulčių taip pat reikėtų atsisakyti.

Jeigu sergate skrandžio arba dvylikapirštės žarnos opalige, lėtiniu gastritu arba pankreatitu, citrusinių vaisių sulčių geriau negerkite. Be to, reikia atsiminti, kad greipfrutų sultys gali sąveikauti su vaistais.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)