Dalykas, kurį vasarą būtina padaryti vidury darbo dienos

Vasarą dažniau šviečianti saulė ne veltui siejama su pakilesne nuotaika, didesniu jėgų antplūdžiu ir geresne savijauta. Mokslininkai jau pripažįsta, kad ji – svarbiausias vitamino D, be kurio mes sunkiai išgyventume, šaltinis.

Tik 3 proc. aštuoniolikmečių merginų kraujyje rasta pakankamai vitamino D

Kaip pasakojo Medicininių tyrimų laboratorijos „Medicina practica“ vadovas Svajūnas Barakauskas, vitamino D trūkumas – labai išplitęs reiškinys visame pasaulyje. Ir kai kur jau pasitvirtina išsakyti nuogąstavimai dėl vitamino poveikio tam tikriems susirgimams. Tokios studijos atliekamos jau 10 metų, kai tik atsirado galimybė ištirti vitamino D koncentraciją kraujyje.

„Mes su kolegomis ištyrėme 317 aštuoniolikmečių mergaičių. 73,8 proc. abiturienčių buvo konstatuota vitamino stoka, 22,8 proc. - nepakankamas jo kiekis ir tik 3,4 proc. turėjo rekomenduojamą kiekį. Aiškinomės, kiek vitaminas D turi įtakos mokymosi rezultatams. Tyrimą atlikome keturiuose Lietuvos miestuose, kurie apėmė visą Lietuvą. Aiškinomės, kiek vitaminas D turi įtakos mokymosi rezultatams, todėl mergaičių buvo klausiama, kaip jos vertina savo atmintį, koks yra darbingumas. Pasirodė, kad šie dalykai tiesiogiai susiję“, - teigė pašnekovas.

Mediko teigimu, norint gauti pakankamai vitamino D, pakanka 4-5 dienas per savaitę atidengtomis rankomis iki pečių ir nepaslėptu veidu pabūti saulėje. To daryti nerekomenduojama tik esant kaitriausiai saulei – maždaug nuo vidurdienio iki pusės keturių, ypač birželį ir liepą, kai saulė yra agresyvi, todėl gali sukelti vėžinius susirgimus.

„15 minučių buvimas saulėje tikrai vėžio nesukels. Jei žmogus dėl kokių nors problemų negali būti atviroje saulės šviesoje, šešėlyje reikia praleisti dvigubai daugiau laiko – 30 minučių. Be to, ir pro debesis praeina tam tikras UV spindulių kiekis. Todėl jei žmogus ilgai būna lauke, net jei ne visada šviečia saulė, įrodyta, kad gaunama pakankamai vitamino D. Problema ta, kad mes nebūname lauke – sėdime užsidarę biuruose, automobiliuose, prekybos centruose, o pro stiklą UV spinduliai nepraeina. Šiuo atveju saulės šviesa veikia tik kaip stimuliatorius – gaminasi endorfinai, būna pakilesnė nuotaika, bet vitamino D gamybai reikia tiesioginio saulės kontakto su oda.

Buvimas lauke šiandien dažnai apsiriboja tik vakarine sale, kuri jau negali patenkinti vitamino D poreikio. Kita vertus, tai nereiškia, kad saulėje reikia svilintis visą dieną. Žmonės vis dar mano, kad rudas žmogus – sveikas žmogus. Tai neteisinga. Ne veltui tiek jėgų dedama kuriant produktus, kurie apsaugotų žmogų nuo saulės poveikio. Saulė – svarbiausias odos vėžio veiksnys, todėl žmonės visada turi pagalvoti ir apie neigiamą saulės poveikį. Vitamino D prevencijai reikia salėje pabūti nepasitepus kremais tik minėtas 15 min. Tuo tarpu paplūdimyje odą reikia saugoti. Ir dažnai žmonės klaidingai mano, kad išsitepus kremu su stipriu filtru galima gulėti paplūdimyje visą dieną. Iš tiesų po 3-4 valandų filtras bus jau nebeaktyvus, o jei maudomasi ir prakaituojama – dar greičiau“, - aiškino S. Barakauskas.

Kodėl vitaminas D svarbus mūsų organizmui

Pasak pašnekovo, tyrimai rodo, kad vitaminas D turi labai svarbus mūsų organizmui, kadangi jis dalyvauja daugelyje procesų, padeda ląstelėms atsinaujinti bei kovoja su vėžinėmis ląstelėmis. Kadangi vitaminas D sutvirtina ląstelių sieneles, stiprėja imunitetas, nes sunkiau į ląsteles prasiskverbti virusams. Daugelis studijų įrodė, kad vaikai, turintys pakankamą vitamino D kiekį, serga 60 proc. rečiau nei kiti. Taip pat nustatyta, kad žmonės, kurie dirba laukuose ir turi ekologišką įdegį (įdegusios tik rankos ir kaklas), turi ir pakankamai vitamino D. Tuo tarpu dirbantieji biuruose, net ir gyvendami pietiniuose Europos regionuose, kenčia nuo vitamino D trūkumo. Taip pat šio vitamino trūksta šalyse, kuriose yra tradicija dengti visą kūną – pavyzdžiui, arabiškuose kraštuose.

S. Barakauskas priminė, kad gana ilgai vitamino D svarba buvo siejama su vaikų augimu ir jų kaulų struktūros formavimusi. Tačiau jo dažnai trūksta moterims nėštumo periodu, nes jo atsargas išnaudoja besiformuojantis vaisius. Todėl po gimdymo verta kurį laiką gerti vitamino D maisto papildus. Taip pat nustatyta, kad menopauzės laikotarpiu daug lengviau pakeliamos karščio bangos ir hormonų pusiausvyros sutrikimai, kai yra pakankamai vitamino D. Vyresniame amžiuje šis vitaminas mažina ir vėžinių susirgimų riziką, o šiuo metu baigiama studija, pagal kurią galutinai bus įrodyta, kad vitaminas D – aterosklerozės prevencijos priemonė. Taigi tai vienas reikšmingiausių vitaminų.

„Mūsų darbuotojai taip pat periodiškai tiriasi dėl vitamino D. Kai nustatomas nepakankamas jo kiekis ir žmonės pradeda vartoti papildus, jie jaučia didžiulius gyvenimo kokybės pokyčius. Iš tiesų praskaidrėja nuotaika, mažėja mieguistumas, gerėja darbingumas. Deja, per vasarą prikaupti vitamino D, kad jo užtektų visam šaltajam laikotarpiui, neįmanoma. Tačiau šiltuoju metu verta išnaudoti saulę, kuriai veikiant pasigamina net 80 proc. mums reikalingo vitamino D kiekio. Juk tai nesudėtinga. Pietų pertraukos metu galima išeiti iš biuro ir 15 min. pasėdėti ant suoliuko saulėje. Žmonės grįžtų daug žvalesni ir per likusias darbo valandas nuveiktų daug daugiau darbų. Pagaliau jie turėtų galimybę atitrūkti nuo informacinių srautų ir priimti tai, ką gamta dovanoja nemokamai. Tuo tarpu, prisiklausę visokių gąsdinimų, mes saugomės saulės, o po to vaikštome paniurę, pikti ir bambame“, - svarstė medikas.

Koks maistas turi vitamino D

Dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytoja dietologė Žana Antonova taip pat pabrėžė, kad vitaminas D yra būtinas – tai vienas svarbiausių vitaminų.

„Paskutinių keliolikos metų mokslo duomenys įrodė, kad jis gyvybiškai būtinas visais žmogaus amžiaus gyvenimo tarpsniais. Šis vitaminas vis dažniau priskiriamas ne prie paprastų vitaminų, o prie hormoninių medžiagų. Jis svarbus kaulų būklei, kadangi dalyvauja fosforo ir kalcio apykaitoje, taip pat aktyviai stimuliuoja imunitetą, todėl žiemą gali apsaugoti nuo virusinių kvėpavimo takų ligų ir net gripo. Taip pat manoma, kad jis padeda išvengti gaubtinės žarnos, krūties, gimdos vėžio ir daugelio kitų susirgimų“, - vardijo pašnekovė.

Pasak jos, vitamino D galima gauti ir su maistu. Jo yra riebioje žuvyje (lašišoje, upėtakyje, tune, silkėje, unguryje), pieno produktuose, kiaušinių trynyje, javuose. Tačiau tokiu būdu jo gaunamas kiekis nepakankamas. Įdomu, kad Respublikinio mitybos centro 2007 m. atliktas tyrimas parodė, kad moterys su maistu gauna mažiau vitamino D nei vyrai.

„Pagrindinis vitamino D šaltinis – saulė, todėl labai svarbu pakankamai būti lauke. Tiesa, vitamino D kiekis priklauso nuo daugybės veiksnių – gyvenamosios platumos, sezono, saulės ekspozicijos trukmės, amžiaus, galimų ligų, pagaliau nuo odos tipo. Tamsesnio gymio žmonėms reikia penkis kartus ilgiau būti saulėje, kad gautų reikiamą vitamino D kiekį. Vasaros metu rekomenduojama bent iki 20 min. būti lauke, o apie vidurdienį pabuvus saulėje vos 10 minučių su 25 proc. atidengtos odos., gaunama vitamino D dienos norma“, - teigė Ž. Antonova.

Dietologė patarė, kad jeigu žmogus jaučia negalavimus, kurie gali būti susijęs su vitamino D trūkumu (kamuoja bendras silpnumas, raumenų skausmai bei jų silpnumas, dažni kaulų lūžiai nėra nuotaikos, energijos) verta išsitirti vitamino D koncentraciją kraujyje. Ypač tai svarbu žiemos periodu.

„Jei vasarą žmogus būna pakankamai lauke, vartoja maisto, turinčio vitamino D, papildų gerti papildomai nereikia. Juolab kad vitamino D galima labai greitai perdozuoti, mat, kaip riebaluose tirpus vitaminas, jis kaupiasi organizme, o jo nepageidaujamas poveikis taip pat labai rimtas. Didesnis vitamino D poveikis rekomenduojamas tik sergantiems tam tikromis ligomis ir tam tikrais amžiaus tarpsniais“, - patarė dietologė.

Perdozavus vitamino D pasireiškia silpnumas, pykinimas, vėmimas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas, pablogėja apetitas, gali sutrikti širdies ritmas, kalcio ir fosforo sankaupos minkštuosiuose audiniuose. Vitamino D perteklius, kaip ir jo trūkumas, gali skatinti aterosklerozės vystymąsi.