Ar pakaks savame sode nuskintą obuolį tik patrinti į drabužio skverną? Galiausiai – kaip tinkamai iškepti šašlykus? Į šiuos ir kitus klausimus atsako Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Kauno departamento Kėdainių skyriaus vedėja gydytoja Ona Šulcienė.
Vanduo ir paprasti užkandžiai
O. Šulcienė iškylautojams ir keliautojams pirmiausia pataria pasirūpinti geriamo vandens atsargomis.
„Kai karšta, mes prakaituojame ir vystosi organizmo dehidratacija, todėl pirmausia reikėtų turėti užtektinai vandens. Tai gali būti paprastas vanduo iš čiaupo ar mineralinis vanduo. Šį verčiau pirkite negazuotą“, – sako pašnekovė.
Jei neturime šaltkrepšio, tada užkandžiams tiks daržovės, vaisiai, duona, džiovinti vaisiai, riešutai – tai, kas negenda ir kam nereikia išskirtinių laikymo sąlygų.
„Jei norime mėsos, geriau ją pirkti parūkytą. Tokia ilgiau laikosi nesugedusi. Vis tik geriausia turėti šaltkrepšį. Jame maisto produktai saugiai bus vėsioje temperatūroje. Tada į iškylą ar kelionę galėsime pasiimti bet kokio patinkančio maisto.
Jei neturite galimybės maisto produktų bei patiekalų laikyti šaltai, tada turėtumėte atsisakyti salotų su majonezo padažu, žuvies, mėsos patiekalų, nebent tai būtų žuvies ar mėsos konservai. Šiuos valgyti saugu.
Norėčiau atkreipti dėmesį, kad paruoštas maistas ne šaldytuve gali būti laikomas tik iki dviejų valandų. Vėliau šiltoje temperatūroje pradeda daugintis įvairios bakterijos, galinčios sukelti apsinuodijimą ar virškinamojo trakto sutrikimų“, – paaiškina O. Šulcienė.
Iškylų meniu neturėtų likti pyragaičių su kremu ar tortų. Juos geriau pakeisti riestainiais bei paprastais sausainiais.
Pakuotė iškalbinga
Nuspręsti, kuo užkąsti per iškylą gamtoje, padės ant produktų pakuočių esanti informacija. Ją perskaitę sužinosite, kokioje temperatūroje produktas turi būti laikomas. Vadinasi, jei produkto nereikia laikyti šaldytuve, jį galima imti į iškylą.
O. Šulcienė siūlo atsisakyti vis dar populiaraus kelionių užkandžio – sviestu suteptų sumuštinių. Mat sviestas šilumoje tirpsta, o mėsa genda.
Pirkinius – kuo greičiau namo
Apsinuodyti maistu galime ne tik iškylose. Sau pakenkti galime ir laiku namo neparnešę kai kurių maisto pirkinių.
„Žmonės parduotuvėje prisiperka produktų, tada keliaudami namo pakalba su vienu sutiktu pažįstamu, su kitu ir namo produktus parneša tik po kelių valandų. O jei lauke dar ir karšta... Mėsą, pieno produktus reikia kuo greičiau padėti į šaldytuvą. Kitaip produktams šylant dauginsis pavojingos bakterijos ir mes galime sunkiai susirgti. Apsinuodijimas maistu vyksta dėl to, kad maistą laikome netinkamomis sąlygomis“, – pabrėžia gydytoja.
Vienos pjaustymo lentelės per maža
Išmintinga šeimininkė turi ne vieną, o kelias maistui pjaustyti skirtas lenteles. Kiek kartų supjaustę žalią mėsą lantelę ir peilį tik nuskalavote vandeniu, o paskui naudodami tuos pačius įrankius smulkinote daržoves, pjaustėte duoną ar sūrį? Toks įprotis gali imti ir atsisukti prieš jus. O. Šulcienė pataria skirtingiems produktams pjaustyti turėti skirtingus peilius ir lenteles.
„Supjaustę mėsą, vištieną ar žuvį, peilį ir lentelę nuplaukite karštu vandeniu su plovimo priemonėmis ir padėkite įrankius išdžiūti. Mėsai ir daržovėms pjaustyti naudokime skirtingus įrankius. Tada nepernešime mikrobų, kurių gali turėti, pavyzdžiui, žalia mėsa tiems produktams, kurių neketiname termiškai apdoroti – kepti ar virti“, – paaiškina O. Šulcienė.
Pirmas simptomas – pilvo skausmai
Jei apsinuodijome maistu, pirmiausia apie tai praneš pilvo skausmai.
„Apsinuodiję maistu tą pačią akimirką nesusergame. Simptomai atsiranda, kai mikrobais apkrėstas maistas patenka į skrandį, o vėliau ir į žarnyną. Negalavimai priklauso nuo to, kiek bakterijų kartu su maistu pakliuvo į mūsų organizmą. Pirmasis apsinuodijimo maistu simptomas – mums pradeda raižyti pilvą, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, viduriavimas ir netgi karščiavimas“, – vardija O. Šulcienė.
Vasarą rizika apsinuodyti maistu gerokai ūgteli. Mat esant aukštesnei oro temperatūrai mikrobai sparčiau dauginasi. Taigi net suvalgę nedidelį kąsnelį netinkamai laikyto maisto galime sunegaluoti.
Pirmoji pagalba apsinuodijus maistu – gerti vandens ir aktyvuotos anglies tablečių. Aktyvuota anglis neutralizuoja, sugeria toksinus. Tablečių išgerti rekomenduojama įvairiai – keturias ar daugiau. Tai priklauso nuo kūno svorio ir amžiaus. Taigi aktyvuota anglis kelionėse būtina.
Du salmoneliozės atvejai
Pasak O. Šulcienės, liepą Kėdainiuose nustatyti du salmoneliozės atvejai. Įtariama, kad žmonės užsikrėtė valgydami šašlykus.
„Šašlykus reikia labai gerai iškepti, kad mėsa nebūtų pusiau žalia. Kepdami šašlykus neturėtume mėsos gabalėlių ant iešmo suspausti vieną prie kito. Turi likti tarpeliai. Kitaip karštis nepateks tarp gabalėlių ir vidury mėsa liks neiškepusi.
Jei žalioje mėsoje yra salmonelių, tačiau mes produktą gerai apdorojame – iškepame ar išverdame, tada bakterijos žūva. Įsiminkime, kad valgyti pusiau žalią mėsą labai pavojinga“, – perspėja gydytoja.
Dar viena ūmi infekcinė žarnyno liga – šigeliozė arba kitaip dar vadinama dizenterija. „Tai keliautojų liga. Ja užsikrėsti galime valgydami neplautomis rankomis. Juk visur vaikštome, liečiame įvairius paviršius, o ant rankų pakliūva gausybė bakterijų – šigelių, įvairių virusų. Paskui tokiomis rankomis imame maistą, dedame į burną, nuryjame ir susergame. Būkime atsargūs ir nesusigadinkime kelionės“, – ragina pašnekovė.
Trumpa atmintinė: prieš valgant svarbu labai gerai nusiplauti rankas, maistą ruošti saugiai ir tinkamai nuplauti pačius maisto ruošos įrankius.
Kaip atšildote maistą?
Svarbus ir dar vienas momentas. Ar tikrai žinote, kaip teisingai atšildyti šaldytą maistą? Jei ištraukę šaldytos mėsos gabalą dedate jį į dubenį ir per naktį ramia širdimi laikote virtuvėje ant stalo, tuojau pat atsisakykite šio įpročio.
„Maistą atšildyti reikia mikrobangų krosnelėje arba šaldytuve. Tiesa, net ir šaldytuve atšildomą maistą laikykite dubenyje, kad atitirpstant išsiskiriantis skystis nepasiektų kitų maisto produktų – sūrio, sviesto ar kitų, kurių termiškai neapdorosime“, – rekomenduoja O. Šulcienė.
Greičiausiai plaunate per trumpai
Įsigytas daržoves ar vaisius turime nuplauti. Tai žinome. Vis tik daugelis greičiausiai plauname nepakankamai ilgai.
„Daržoves ir vaisius turime plauti po tekančiu vandeniu ne trumpiau kaip 30 sekundžių – iki minutės. Taip nuplausime ne tik bakterijas, virusus, bet ir cheminių medžiagų likučius. Rekomenduotina nulupti ir odelę. Nors daugelis sako, kad odelėje gausu naudingųjų medžiagų, bet su odele geriau valgykime tik savo pačių užaugintas gėrybes, kurių nepurškėme chemikalais“, – sako pašnekovė.
Pirktines daržo ir sodo gėrybes galima švarinti sodos ar citrinos rūgšties tirpalu.
„Pirmiausia daržoves ar vaisius 30–60 sekundžių plauname tekančiu vandeniu, tada pusvalandį ar valandą juos palaikome sodos tirpale. Litrui vandens reikės kupino arbatinio šaukštelio sodos. Palaikę dar kartą nuplauname vandeniu ir tada jau galime valgyti, – paaiškina O. Šulcienė. – Salotų lapelius reikėtų plauti kiekvieną atskirai – jokiu būdu ne visą gūžę iš karto. Tokiu būdu gerai nenuplausite. Daug cheminių medžiagų būna susikaupę kopūsto šerdyje. Ją turėtume išpjauti ir visus lapus po vieną nuplauti. Nebent daržovę auginome patys.“
Naminio obuolio patrinti į skverną nepakaks
Žingsniuojame savo išpuoselėtu sodu, pasistiebę nusiskiname obuolį, patriname jį į drabužio kraštą ir puolame ragauti. Stop! Net ir savo sodo vaisius privalu plauti.
„Galbūt augindami vaisius, daržoves, uogas ir nenaudojote chemikalų, bet juk daržu perbėga naminiai gyvūnai, galintys turėti parazitinių ligų, medžiuose nutūpia paukščiai, vėjas neša dulkes, žemes, o drauge su jomis ir mikrobus, virusus. Taigi prieš valgant visas daržo gėrybes būtina plauti.
Nors braškių sezonas jau baigėsi, bet priminsiu, kad ypač kruopščiai braškes reikėtų nuplauti ties koteliu. Ten būna susikaupę daug mikrobų. Mūsų aplinka nėra sterili – joje pilna mikrobų. Žinoma, ne visi jie patogeniniai ir sukelia ligas, bet geriau apsidrausti ir prieš valgant daržoves, vaisius bei uogas gerai juos nuplauti“, – nerizikuoti ragina O. Šulcienė.
