Todėl pašnekovai rekomenduoja nenumoti ranka į vaistinėlę, kurioje būtų viskas, ko gali prireikti nenumatytais atvejais. R. Širvinskas pabrėžia, kad jos turinį svarbu pritaikyti savo poreikiams.
„Kiekvienas mes pagal save prisitaikome, kas mums nutinka. Tarkime, mums dažnai skaudą galvą, pakyla spaudimas, turim pilvo skausmų. Todėl visada rekomenduoju patiems susidėti savo vaistinėlę ir pasirūpinti tuo dar prieš kelionę. Jeigu kažkas nutinka kelionės metu, tada jau būna per vėlu“, – įspėja R. Širvinskas.
„Euro vaistinės“ farmacininkė L. Vanagaitė rekomenduoja dar prieš kelionę pasikalbėti su jos organizatoriumi ar vaistininku, kurie padės surinkti reikiamą vaistų krepšelį. Tačiau ji sako, kad kelionėse dažniausiai suskausta galvą, sutrinka virškinamojo trakto veikla, todėl svarbu kiekvieną kartą įsidėti vaistus nuo šių negalavimų.
Taip pat ji pabrėžia, kad kelionės metu pravartu vartoti daug skysčių, kurie gali palengvinti ar net apsaugoti nuo įvairių problemų. Jeigu kelionėje numatoma daug judėti, vaistininkė rekomenduoja pasiimti ir priemonių, skirtų malšinti raumenų, sąnarių skausmus, taip pat pasirūpinti apsauga nuo vabzdžių.
R. Širvinskas prideda, kad svarbu nepamiršti ir pleistrų: „Labai dažnai prieš atostogas prisiperkame naujų drabužių, batų ir nueiname daugiau nei 10 tūkst. žingsnių per dieną. Jau po pusdienio vaikščiojimas gali pasidaryti dideliu nemalonumu.“
Reikia pasiimti receptą
Keliautojas sako su apribojimais įsinešti vaistus į lėktuvą dar nėra susidūręs. Tačiau įspėja, kad atsarga gėdos nedaro, mat kai kuriose šalyse šie dokumentai yra privalomi: „Jeigu vaistai yra receptiniai, tada reikėtų turėti tą receptą, kuriame būtų nurodyta, kad būtent toks kiekis vaistų yra reikalingas.“
R. Širvinskas taip pat rekomenduoja receptinius vaistus, kurių užsienio šalyse negalima įsigyti, vežtis rankiniame bagaže. Jeigu ribojamas vaistų įsivežimas rankiniame bagaže, tuomet juos būtina dėti į registruotą, bet dar esant Lietuvoje išsiaiškinti, kokia yra reikiamų vaistų veiklioji medžiaga, sako jis.
„Gali būti, kad toks pats vaistas yra užsienyje, su ta pačia veikliąja medžiaga, tačiau pavadinimas gali būti kitoks“, – aiškina.
Apsauga nuo saulės – būtina
L. Vanagaitė taip pat pabrėžia būtinybę, keliaujant į šiltus kraštus, pasiimti tinkamą apsaugą nuo saulės. Tiesa, ji įspėja, kad vien kremai nuo saulės – nepadės. Pasak farmacininkės, svarbi ir tinkama apranga bei pastangos saulėje praleisti kuo mažiau laiko.
R. Širvinskas taip pat sako, kad nemažai žmonių į tinkamą apsaugą numoja ranka – į kelionę pasiima per mažai nuo saulės spindulių apsaugantį kremą. „Aš, vykstant į itin karštus kraštus, rekomenduoju pasiimti ne SPF 30 (saulės apsaugos faktorius) kremus, o bent jau SPF 50. Jeigu Lietuvoje nerandate tokios stiprios apsaugos, jums reikėtu pasižiūrėti vaikų skyriuje, nes ten yra daug stipresnių saulės kremų“, – dalinasi patarimais.
Makaliaus teigimu, kaitri saulė ypač būdinga pusiaujo regione esančioms teritorijoms. „Pats turėjau labai skaudžią patirtį Maldyvuose. Mes nesuvokiame saulės kaitrumo ties pusiauju. Dvi vietos, kurios labiausiai įdega Maldyvuose, yra pėdų viršus ir galva, nes saulė visą dieną kepina pačiame viršuje. Ji kepina taip, kad net dešimčiai minučių išėjus ir užsiimant nardymu vandens paviršiuje, galima nudegti pečius tiek, kad gali prireikti net ir medikų pagalbos“, – pateikia pavyzdį.
Jo teigimu, klaidinga manyti, kad, naudojant stiprų kremą, neįmanoma įdegti: „Grįšite tobulai įdegę, kaip ir norite, bet nesusigadinsite atostogų pirmąją dieną, kas dažnai atsitinka žmonėms, ilgai nemačiusiems saulės. Jie pirmą dieną taip stipriai nudega, kad kitą dieną drebulys krečia, temperatūra pakyla ir nebenori niekur eiti.“
Vaistininkė L. Vanagaitė taip pat rekomenduoja pasiimti vaistų, skirtų mažinti kūno temperatūrą. R. Širvinskas, kelionės metu užgulus nosiai ar pakilus temperatūrai, siūlo nesikankinti ir iškart juos vartoti.
„Aš asmeniškai nenorėčiau susigadinti savo atostogų, nes turiu tik kokias 7 dienas. Todėl jeigu blogai jaučiuosi, pavartočiau tą vaistą, jis man labai nepakenks, tačiau jausiuosi geriau ir bent jau paatostogausiu ir pailsėsiu“, – sako Makalius.
Ką daryti, kad keliaujant nesupykintų
Pašnekovai taip pat rekomenduoja pasiimti vaistų nuo pykinimo, jeigu planuojama ilgai keliauti autobusu. „Pagrindinis vaistas būtų imbiero šaknų ekstraktas, tai yra kaip maisto papildas, todėl jį drąsiai galima vartoti. Jeigu pradeda pykinti, o šio vaisto nėra, tada galima ir citrinos žievelę sučiulpti arba netgi mėtinis ledinukas gali tokioje situacijoje padėti“, – pataria L. Vanagaitė.
R. Širvinskas pastebi, kad yra žmonių, kuriems nepadeda paprastos tabletės. Anot jo, turintiems rimtą problemą gali padėti receptiniai vaistai nuo pykinimo. Keliautojas taip pat siūlo išnaudoti visas galimybes keliaujant autobusu prasimankštinti tarpinėse stotelėse bei ilgose kelionėse elgtis taip, lyg sėdynė būtų nuosava lova: pasiimti pripučiamą pagalvėlę, pledą, apsirengti patogiais drabužiais, nusiauti batus, gerti daug vandens.
Sunegalavus siūlo nebijoti važiuoti į ligoninę
Visgi, ne visada pavyksta pasirūpinti viskuo dar dedantis vaistų krepšelį prieš kelionę. Todėl, anot R. Širvinsko, svarbu sužinoti, ką reikėtų daryti nutikus nenumatytiems atvejams.
„Neseniai turėjau blogą patirtį. Vykau atostogų su draugais į Indoneziją, Balio salą. Po trečios kelionės dienos suvalgiau kažką netinkamo savo skrandžiui ir likusias šešias dienas man teko praleisti lovoje. Gerai, kad mes buvome pasidomėję, kur yra artimiausia medicinos įstaiga. Prieš kelionę rekomenduočiau pasirūpinti draudimu.
Tuomet galite drąsiai važiuoti į medicinos įstaigą. Azijos šalyse rekomenduočiau vykti ne į valstybes įstaigas, o privačias, kurios priklauso užsieniečiams, kalbama anglų kalba. Tą aš ir padariau. Aš už paslaugas sumokėjau vietoje, grįžęs užpildžiau prašymą savo draudimo bendrovei. Vėliau draudimo bendrovė apsvarsto ir, žinoma, kompensuoja jūsų atvejį“, – pasakoja R. Širvinskas.
