Vaikštant basomis šiurkštus, dygus ar minkštas pagrindas dirgina padus ir palankiai veikia visą organizmą. Taip yra todėl, kad paduose išsidėstę aktyvieji taškai susieti su kiekvienu vidaus organu. Masažuojant tuos taškus, galima stimuliuoti viso organizmo veiklą.
„Stebuklingieji“ taškai
Kur yra tie aktyvūs taškai mūsų pėdose ir kaip juos paveikti vaikštant basomis?
Rankos nykštys siejasi su nervų sistema, smilius – su kaulų ir raumenų sistema, didysis – su širdimi ir kraujagyslėmis, bevardis – su skrandžiu ir žarnynu, o mažylis – su šalinamąja ir lytine sistemomis. Labai panaši sąsaja su organizmo sistemomis būdinga ir kojų pirštams. Be to, pėdose dar yra aktyvieji taškai, besisiejantys su atskirais organais.
Pavyzdžiui, pėdos vidurys siejasi su plaučiais, o pats jos centras – su širdimi. Didžiojo piršto pagalvėlė turi įtakos smegenims ir psichikai, antrojo piršto – stuburui ir galūnėms, trečiojo – kraujagyslėms ir raumenų mitybai, ketvirtojo – skrandžiui ir kasai, penktojo – inkstams ir šlapimo sistemai. Viršutinės pėdos pusės vidurys siejasi su tulžies pūsle, o apatinės pusės vidurys – su kepenimis, kraujodaros organais.
Masažuojant aktyvųjį tašką paveikiamas su juo susietas vidaus organas ir kartu visas organizmas. Todėl, užuot masažavus tam tikrą tašką, galima pamasažuoti visą pėdą ir jos pirštus. Lengviausia tai padaryti vaikštant basomis: dirvožemio nelygumai, akmenukai, skiedrelės, žolės dirgina aktyviąsias zonas ir sukelia vidaus organų atsakomąją reakciją.
Ir ligai, ir profilaktikai
Toks „basas“ masažas naudingas kone nuo visų ligų ir beveik visiems – ir sveikiesiems, ir ligotiesiems.
Net jeigu žmogus jaučiasi gerai, kokio nors organo veikla gali būti sutrikusi. Laiku jo nepradėjus gydyti, po keleto metų gali labai pablogėti sveikata. O vaikštant basomis gali savaime atsinaujinti organų energetinis balansas.
Vaikščioti basomis apskritai yra puiki profilaktikos priemonė: pagerėja savijauta, vidaus organų (kepenų, širdies, inkstų, skrandžio, žarnyno, plaučių, galvos smegenų) bei regėjimo organų veikla. Nusiavus batus ir basomis atsistojus ant žemės, užvaldo nenusakomas lengvumo ir laisvės pojūtis. Pasak kai kurių specialistų, tuo metu mes tarsi „įžeminame“ save, tai yra pėdose susikaupusią neigiamą energiją atiduodame žemei.
Vaikščioti basomis labai naudinga stuburui. Ypač moterų, kurios linkusios avėti aukštakulnius batus. Mat dažnai avint avalynę aukšta pakulne pakinta kūno svorio centras. Dėl šios priežasties stuburo juosmens srityje susiformuoja dar vienas linkis, jis nevienodai paskirsto krūvį čia esantiems slanksteliams. Ilgainiui pasislenka ne tik juosmens, bet ir krūtinės bei kaklo srities slanksteliai, ir pradeda kamuoti galvos skausmas, nemiga, stenokardijos priepuoliai. Dar daugiau: moters kryžkaulis yra stipri refleksogeninė zona, tad čia išsidėstę daugybė aktyvių taškų, glaudžiai susijusių su gimda ir kitais lytiniais organais, šlapimo pūsle, tiesiąja žarna.
Kaip vaikščioti basomis
Iš daugelio vaikštinėjimo basomis metodikų galima išsirinkti tinkamiausią ir prieinamiausią. O derinant keletą atskirų metodikų, galima pasiekti geriausią rezultatą. Pačios populiariausios yra keturios:
- vaikščiojimas po karštą smėlį;
- vaikščiojimas po žvirgždą arba jūros smėlį;
- vaikščiojimas duriančia danga;
- vaikščiojimas minkšta danga.
Visos metodikos skiriasi savo poveikiu.
Pirmoji rekomenduotina norint suaktyvinti viso organizmo funkcijas. Antroji naudinga sergant kai kuriomis ligomis, pavyzdžiui, lėtiniu cholecistitu arba šlapimo sistemos ligomis. Trečioji tinka širdies ir kraujagyslių bei kaulų ir raumenų sistemų profilaktikai bei gydymui. Ketvirtoji labiausiai tinka nervų sistemos ligų profilaktikai ir gydymui.
Taigi reikia kuo dažniau pavaikščioti basomis. Ar namie, ar darbe – bent 15–20 minučių per dieną. O vasarą tiesiog būtina įprasti vaikščioti basomis ir taip stimuliuoti vidaus organus.
