Penktadienį Žolinė tradiciškai bus švenčiama Lietuvos liaudies ir buities muziejuje Rumšiškėse. Muziejaus miestelio bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios. Po jų Aukštaitijos kaime vyks kermošius, Žolinės puokščių paroda, darželių ir lauko žolynų gydomųjų savybių pristatymas, interpretacinė programa ,,Kelionė laiku. Šventadienis Lietuvos kaime XX a. 3-4 dešimtmetyje“ bei Kauno K. Binkio teatro parengtas spektaklis.
Atvykusių į Lietuvos liaudies ir buities muziejų laukia dainos, šokiai, kaimiška kiaušinienė, konkursas–viktorina–loterija ir kaimiški jaunimo žaidimai.
Trakai taip pat kviečia į Kopūstinės kermošių, kuris bus švenčiamas Karaimų saloje bei Karaimų g. rugpjūčio 15–17 d. Po šv. Mišių šventėje netrūks šokių, dainų bei žaidimų su Trakų krašto kolektyvais. „Svajonių“ karavanas vaišins skania ir maistinga kopūstiene, sveikuoliai skatins puoselėti sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą, Boba Kopūstienė seks pasakas ir legendas vaikams, kvies piešti, o kaimo ūkyje – pažinti gyvūnus.
Ilgąjį savaitgalį Palanga kviečia švęsti ne tik Žolinę, bet ir sudalyvauti kurortą jau daugelį metų garsinančiuose šv. Roko atlaiduose. Šį išskirtinį savaitgalį Palangoje vyks tiek bažnytiniai, tiek pasaulietiniai renginiai, praturtinsiantys ne tik vietos gyventojų, bet ir miesto svečių laisvalaikį.
Šiųmetiniai Žolinės ir šv. Roko atlaidai bus išskirtiniai tuo, kad renginiai peržengs bažnyčios ir šventoriaus ribas – koncertai bei bendruomenės susibūrimai numatomi įvairiose kurorto erdvėse.
Pivašiūnai taip kviečia į Žolinių šventę. Jau tapo tradicija šią šventę minėti Pivašiūnuose ant Ilgio ežero pakrantės. Renginio organizatoriai kviečia rinktis penktadienį, 20 val. Vakaro įžanginėje dalyje atgims Skrynios kalno legenda, išskirtiniame vakaro koncerte išgirsite vienų žinomiausių Lietuvos bardų, kompozitoriaus Andriaus Kulikausko bei aktoriaus Sauliaus Bareikio atliekamas autorines dainas, estrados atlikėjo Ovidijaus Vyšniausko koncertinę programą, šokių vakaras prasidės nuo polkos iki rokenrolo su gyva muzika, dangų nušvies nakties fejerverkai.
Žolinė Šiaulių universiteto Botanikos sode prasidės 10 val. ryte. Čia galėsite pamatyti šias parodas: augalų fotografijų, Aukštaitijos ir Žemaitijos tautodailininkų darbų, magiškų augalų, pirties ir vonios augalų. Botanikos sode jūsų laukia ir įvairūs žaidimai bei veiklos: augalų magija, laipiojimai siena, protų mūšis, vaikų piešimo estafetė ir kt.
Ūpą kels geriausi roko, dainuojamosios poezijos, folkloro, liturginės ir kitų žanrų muzikos atlikėjai iš Lietuvos ir Latvijos. Veiks Žolynų turgus. Šventėje galėsite įsigyti saldainių, sūrių, mėsos gaminių, šviežio medaus, duonos, žolelių, vantų, tautodailės dirbinių.
Tuo metu vakare, 17 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus Žaliūkių malūnininko sodyboje vyks Žolinės šventė pagal Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ III dalį „Rudenio gėrybės“. Programoje: šventinės Žolinės apeigos, naujo derliaus duona, septynių žolelių arbata, žolynų turgelis, edukaciniai užsiėmimai, smagi muzika, dainos, šokiai ir įvairios pramogos su folkloro ansambliais „Gerviki“, „Salduvė“.
Žolinė – tai atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis diena. Javai jau nupjauti ir suvežti, uogos ir vaisiai surinkti, privirta uogienių. Moterys šią dieną rinkdavo gražiausias laukų gėleles, vaistažoles, dėkodavo Žemei už derlių ir grožį.
Lietuvoje įvedus krikščionybę, Žolinės šventė sutapatinta su Švč. Mergelės Marijos dangun ėmimo diena. Sakoma, kad Žolinė esanti bene vienintelė metų šventė, kai visos gėlės nori būti nuskintos ir nuneštos į bažnyčią.
Bažnyčiose šventinamos vaistingos laukų žolelės, gėlės, javai ir daržovės. Žolinių švęsti susirinkdavo visa giminė, buvo prisimenami ir giminės mirusieji. Buvo tikima – kas neateis kartu švęsti per Žolinę, bus neturtingas arba liks vienas bėdoj. Tai ypatinga šventė, nes žmogus, turėdamas savo derlių aruoduose, atsigręžia į artimą ir jam siūlo pagalbą.
