Mašalų ir vėl nenaikino: kas laukia Lietuvos?

Lengviau atsikvėpėte, kad dėl kaitraus pavasario išsirito mažiau uodų? Tačiau dažniausiai gerą naujieną seka prastesnė. Prognozuojama, kad šiemet upinių mašalų turėtų būti daugiau nei pernai. Mokslininkai sako, kad šių kraujasiurbių populiacija stabiliai auga, nes jau kelerius metus į Nemuną nebepilamos biologinės medžiagos, naikinančios šių kenkėjų lervas. Kadangi tam pinigų neturi nei Aplinkos ministerija, nei savivaldybės, prieš vykdami į gamtą apsiginkluokite repelentais ir nusiteikite nuožmiai kovai su šiais kenkėjais.

Ilgai naikinti mašalai vėl atgauna kvapą

Lietuvoje jau keletą metų neskiriama pinigų upinių mašalų, kurie neduoda ramybės prie Nemuno gyvenantiems ir poilsiaujantiems žmonėms, naikinimui. Itin išaugusi šių kraujasiurbių populiacija eilę metų buvo mažinama į Nemuną pilant specialų biologinį preparatą. Tai greta didžiausios Lietuvos upės gyvenantiems žmonėms leido lengviau atsikvėpti. Tiesa, laikinai – jau keletą metų brangiai kainuojančioms medžiagoms pinigų neskiriama.

Mokslininkai, tiriantys mašalų skaičiaus pokyčius, pastebi, kad keletą metų po biologinio preparato naudojimo nutraukimo spartus populiacijos augimas nebuvo fiksuotas - kraujasiurbių daugėjo palengva.  Tačiau šiemet gamtininkų prognozės niūresnės – upinių mašalų turėtų būti dar daugiau.

Gamtininkė, Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto docentė Rasa Bernotienė GRYNAS.lt sakė, kad Lietuvoje nuo 2012 m. mašalų populiacijai nustatyti jokie tyrimai nėra užsakomi. „Niekam tai nėra įdomu“, - sakė mokslininkė, atskleidusi, kad tyrimais užsiima vien savo iniciatyva, nes jai rūpi, kaip keičiasi šių vabzdžių gausa.

Neužsakomi ne tik tyrimai. Neskiriama pinigų ir šių gyvių naikinimui. Pašnekovė atskleidė, kad dėl to, nors ir ne žaibiškai, populiacija vis tik auga. „1999 m. buvo susirūpinta didžiule šių kraujasiurbių populiacija. Tada buvo nutarta populiaciją sumažinti ir ji per keletą metų buvo sumažinta šimtus kartų. O dabar 3 – 4 metus jau nieko nedaroma. Šiemet nustačiau, kad lervų yra daugiau nei pernai. Apskritai mašalų palaipsniui gausėja. Porą metų gausumas sunkiai atsistatė, bet dabar vėl matomas augimas“, - dėstė pašnekovė.

Kodėl šiemet mašalų daugiau nei uodų?

Jei šiemet upinių mašalų lervų kiekis didesnis nei pernai, yra didelė tikimybė, kad ir pačių kraujasiurbių bus daugiau. Vis dėlto R. Bernotienė sakė, kad nemažai įtakos dar turės orai. Mašalai žymiai dažniau atakuoja žmonės, kai nėra liūčių. Šiems kenkėjams idealios sąlygos – giedra ir karštis.

Kenkėjų antplūdžio ilgai laukti neteks. Iki jo – vos kelios dienos. Mokslininkė atskleidė, kad dažniausiai gyventojų nekenčiami vabzdžiai atakas pradeda birželio 5 – 10 dienomis. Ir aktyviausiai jie stovyklautojus erzina iki Joninių. O liepos pradžioje jų jau beveik nelieka.

Pasidomėjus, ar biologiniai repelentai (priemonės, pilamos į upes, - red. past.) gali efektyviai sumažinti upinių mašalų populiaciją, pašnekovė neabejojo jų nauda ir sakė, kad kaip tik tai leido žymiai sumažinti kraujasiurbių skaičių, kuris dabar vėl auga: „Tai labai efektyviai mažina lervų skaičių. Šias priemones laiku panaudojus tam tikrose atkarpose galima „išmušti“ iki 100 proc. populiacijos. Žinoma, jų kaina nėra menka.“

Docentė pastebėjo, kad šiemet uodų mūsų šalyje mažiau. Tačiau panašu, kad jos „kompensuos“ gausesnės mašalų pajėgos. Tačiau toks reiškinys, kad vieni kenkėjai pakeičia kitus, R. Bernotienės nenustebino. „Tai yra skirtingi vabzdžiai, kuriems būdinga skirtinga biologija. Uodai veisiasi pavasarinėse balose. O šis pavasaris buvo labai sausas, todėl tų balų, tinkančių jiems veistis, kaip ir nebuvo. Uodai daugiausiai veisiasi balandžio mėnesį, o jis buvo sausas. Todėl tai jiems ir pakenkė. O mašalams upėse vandens visada yra“, - kodėl šiemet mašalų bus daugiau nei uodų, atskleidė mokslininkė.

Norint sulaukti mažiau šių kenkėjų atakų, mokslininkė patarė nesirengti tamsiai, be to, ji paminėjo, kad šie vabzdžiai aktyvesni saulėtą dieną. Gamtininkės teigimu, pasivaikščiojimus geriau planuoti jau sutemus, nes „naktimis jie nekanda ir dėl to galima ramiai vaikščioti“.

Nuo mašalų išgelbėtų ūsoriai

Vilniaus universiteto doc. dr. Eduardas Budrys taip pat teigė, kad šiemet upinių mašalų šiek tiek daugiau nei praėjusiais metais. Visgi padėties jis nelinkęs dramatizuoti ir pridūrė, kad nors augimas pastebimas jau keletą dešimtmečių, šiemet jis neturėtų būti didžiulis. „Paskutiniais dešimtmečiais mašalų daugėja. Tam įtakos turi upėse didėjanti tarša. Jie veisiasi ten, kur yra daugiau organikos“, - sakė mokslininkas, pridėjęs, kad šių vabzdžių galima rasti ne tik prie Nemuno ar Neries, bet ir prie kitų Lietuvos upių.

Citata

Biologinis preparatas į Nemuną buvo pilamas tol, kol gyvavo apskritys. Kasmet tam buvo išleidžiama apie pusę milijono litų. O kai apskričių nebeliko, atsitiko taip, kad šiam preparatui pinigų neturi nei savivaldybės, nei Aplinkos ministerija.

Pasidomėjus apie biologinių repelentų, naudotų šių vabzdžių populiacijos mažinimui, efektyvumą, pašnekovas atskleidė, kad jie tikrai veiksmingi, bet tuo pačiu ir brangūs. Visgi jis svarstė, kad šių kenkėjų sumažėtų natūraliai, jei Nemune vėl padaugėtų vienos rūšies žuvų.

„Dėl į vandenį supiltų mikrobiologinių priemonių žūsta mašalų lervos. Tačiau šiais vabzdžiais minta ir ūsoriai. Tai yra pagrindinis jų maistas. Tačiau dabar dėl to, kad dugne padaugėjo dumblo, šių žuvų sumažėjo“, - teigė E. Budrys.

Visgi įkyrumu pasižymi ne tik mašalai, bet ir uodai trūkliai, kuriais dažniausiai piktinasi Kuršių nerijos poilsiautojai. Jie skundžiasi, kad vasarą populiariuose kurortiniuose miesteliuose negalima išsižioti, nes į burną kaip mat priskris šių vabzdžių. Taip pat jų dažnai patenka ir į akis.

Tačiau šių vabzdžių populiacija išlieka stabili. Ji yra labai gausi ir beveik nesikeičia. Uodų trūklių Neringoje – spiečiai. Ir dažnai pasitaiko, kad žmonės, šiuos spiečius pamatę virš pušynų, skambina ugniagesiams, norėdami pranešti apie degantį mišką. Tačiau atvykusiems gelbėtojams galiausiai tenka konstatuoti, kad pavojaus signalas netikras. Tokią pačią klaidą, Kuršių nerijos nacionalinio parko atstovų teigimu, kartais padaro ir speciali miškų stebėjimo sistema.

E. Budrys teigė suprantantis, kad poilsiautojams uodai trūkliai didelio džiaugsmo nesuteikia, tačiau pridūrė, kad su jais susidoroti nėra jokių galimybių, o tuo pačiu ir tikslo. Kitaip tariant, tiems, kuriuos piktina šių vabzdžių draugija, prie to teks prisitaikyti.

„Uodų trūklių lervos gyvena marių dugne. Šie vabzdžiai kraujo negeria ir žmogui jie nėra pavojingi. Sutinku, kad kai geras oras, iš jų susiformuoja juodi debesys. Tačiau tai yra pagrindinis žuvų maistas. Ir kam su jais kovoti? Kuo tada žuvys mis? Be to, ir paukščiai jais minta. Uodų trūklių yra ne tik prie marių, bet ir prie ežerų. Jų yra visur, kur tik yra stovintis vanduo ir dumblas. Prie marių jų kiekvienais metais būna labai daug“, - kalbėjo pašnekovas.

Aplinkos ministerija pinigų neturi

Kad Lietuvoje jau keletą metų nieko nedaroma, jog sumažėtų upinių mašalų populiacija, patvirtino ir Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyr. specialistas Laimutis Budrys. Biologinis preparatas į Nemuną buvo pilamas tol, kol gyvavo apskritys. Dzūkijoje su upiniais mašalais anksčiau kovojo Alytaus apskritis. Kasmet tam buvo išleidžiama apie pusę milijono litų. O kai apskričių nebeliko, atsitiko taip, kad šiam preparatui pinigų neturi nei savivaldybės, nei Aplinkos ministerija.

L. Budrys GRYNAS.lt sakė, kad ministerija kreipėsi į Druskininkų savivaldybę, jog ši, planuodama ateinančių metų biudžetą, numatytų pinigų ir mašalų naikinimui, bet į šį prašymą kurortinis miestas neatsižvelgė – šiemet į Nemuną preparato supilta nebuvo. O Aplinkos ministerija, pašnekovo teigimu, tam „pinigų niekada neturėjo ir neturės“.

R. Bernotienė

Šiemet nustačiau, kad lervų yra daugiau nei pernai. Apskritai mašalų palaipsniui gausėja. Porą metų gausumas sunkiai atsistatė, bet dabar vėl matomas augimas.

„Dabar jau šaukštai po pietų. Dabar mašalai jau išsirito ir jokių priemonių naudoti nėra tikslo. Šį preparatą galima naudoti gegužę, kai lervutės būna ketvirtos išsivystymo stadijos. Pernai Druskininkų savivaldybei išsiuntėme priminimą, kad ateinančių metų biudžete, jei jai tai aktualu, numatytų pinigų mašalų naikinimui. Tačiau tuo viskas ir baigėsi“, - sakė Aplinkos ministerijos atstovas.

Visgi padėties jis pernelyg nedramatizavo ir sakė, kad kasmet  nebūtina į upę pilti mašalus žudančią medžiagą. Specialistas sakė, kad lazda visada turi du galus, todėl pernelyg kišantis į upės ekosistemą gamtai gali būti ne padėta, bet pakenkta. Kaip tik todėl jis siūlė šiemet stebėti mašalų populiaciją, kad būtų galima nuspręsti, ar kitąmet reikės griebtis vabzdžių naikinimo.

„Tai, kad tokia priemonė jau buvo panaudota, dar nereiškia, kad visa tai turi būti pilama metai iš metų. Taip, tai davė gerą efektą, bet amžinas pylimas prasilenktų su logika. Reikia stebėti mašalų populiaciją ir jai bus matyti, kad jų padaugėjo, tai – ženklas, kad kitais metais reikės preparatus vėl naudoti. Apskritai eksperimentuoti su gamta nėra reikalo, nes gali atsirasti ir tam tikros pasekmės. Jei ligoniui skauda galvą, jam gydytojas visam gyvenimui irgi neskiria citramono“, - lygino L. Budrys.

Apsaugos priemonės – chemija ir gvazdikėliai

GRYNAS.lt primena, kad 1999 – 2010 m. lėšos biologiniams preparatui pirkti buvo skiriamos iš Vyriausybės rezervo ir valstybės biudžeto. Taip pat prie to finansiškai prisidėdavo ir savivaldybės. Per šį laikotarpį tam buvo išleista 2,6 mln. Lt.

Upinių mašalų populiacija labai išaugo 1996 metais. Tuomet šie vabzdžiai ėmė trikdyti tiek laukuose besiganančius gyvulius, tiek ir prie Nemuno gyvenančius ar besiilsinčius žmones. Nustatyta, kad didžiausios veisyklos – Nemuno vidurupyje, visai netoli Prienų. 1999 m. buvo nuspręsta vykdyti šių vabzdžių populiacijos valdymo programą. Kaip tik todėl biologiniu preparatu buvo išpurkšta Nemuno atkarpa, besidriekianti nuo Lietuvos sienos su Baltarusija iki Alytaus rajone esančio Nemunaičio.

Medikai sako, kad ypatingų kovos su šiais vabzdžiais priemonių nėra. Alytaus visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Janina Dvilinskienė teigė, kad mašalams atbaidyti tinka tokie patys repelentai, kokie naudojami apsaugai nuo uodų. O ieškantys alternatyvų cheminiams preparatams gali pasirinkti gvazdikėlių aliejų.

Mašalai nuo uodų skiriasi tuo, kad ne gelia, bet pragraužia žmogaus ar gyvulio odą. Be to, jie nelinkę skristi į gyvenamąsias patalpas. Mašalams žymiai labiau patinka atviri plotai.