Mokymo(si) aktualijomis ir įžvalgomis apie švietimo, ugdymo turinio ir proceso pokyčius pasidalins leidyklos „Šviesa“ turinio formavimo grupės vadovė Lina Virozerovienė, Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Rūta Kuodienė ir Kauno Martyno Mažvydo progimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Auksė Pukinskienė.
Kokią įtaką mokinių pažangai daro mokytojas
Vaikai (kaip ir suaugusieji), augdami ir gyvendami kartu su kitais, nuolatos mokosi ko nors naujo. Lina Virozerovienė pasakoja, kad „mokslinių tyrimų duomenimis, tokia savaime vykstanti pažanga kasmet sudaro 6 proc. Jeigu vaikui padeda ir suaugusieji, pažanga padidėja dar 8 proc. Tačiau itin profesionalus mokytojas ir tinkamai organizuotas mokymo(si) procesas padeda pagerinti vaiko pažangą net 38 proc. Visi šie elementai vaiko pažangumą gali padidinti net 52 proc. per metus, todėl svarbu, kad vaikas dalyvautų turiningoje ir emociškai tinkamoje mokymo(si) veikloje.“ Šie tyrimai parodo, kokia išties didelė yra mokytojo asmenybės ir profesionalumo bei kokybiško ugdymo(si) proceso reikšmė mokiniui.
Vaikai ir technologijos – galimybės ir iššūkiai
Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Rūta Kuodienė pastebi, kad per paskutiniuosius dvidešimt metų tiek mokyklose, tiek visame ugdymo procese atsirado labai daug technologinių naujovių –elektroniniai dienynai, išmaniosios lentos, kuriose gausu įdomiausių programų ir funkcijų, ir kt. Mokiniai irgi turi daug daugiau galimybių. Šiuolaikinėje mokykloje informacijos jie gali ieškoti ne tik vadovėliuose ar enciklopedijose, bet ir naudodami paieškos sistemas kompiuteriuose, planšetėse. „Ir mes, mokytojai, nesivaizduojame savo pamokų planavimo be kompiuterio ir interneto, kur galime patogiai paskaityti apie viso pasaulio kolegų patirtis, rasti naujų metodų ir veiklų aprašymų bei patogiai sekti švietimo sistemos naujoves. Toks proveržis atveria plačius vartus, bet kartu mokytojui tenka dar didesnė atsakomybė – kokybiškai atrinkti tai, kas tikra, naudinga ir prasminga ugdant jaunąją kartą,“ – pasakoja Rūta Kuodienė.
Kadangi šiuolaikiniai mokiniai įprato naudotis dideliais interneto informacijos kiekiais be jokios atrankos, ugdymo procese ir kuriant mokymosi priemones vis svarbesnis tampa principas – geriau mažiau, bet kokybiškiau mokyti(s), giliau išmokti.
Lina Virozerovienė atkreipia dėmesį, kad greito informacijos vartojimo įpročiai ir negebėjimas ilgesnį laiką susikaupti ties viena veikla jau tapo visuotiniu reiškiniu, keliančiu nemažai iššūkių mokytojams, tėvams, mokymo(si) priemonių autoriams ir patiems mokiniams, nes mokymasis ir išmokimas tapo paviršutiniškas. Neefektyviai mokantis žinios neišsaugomos ilgalaikėje atmintyje. Todėl leidyklos „Šviesa“ rengiamose priemonėse mokymosi medžiaga yra pateikiama ciklais: keliant klausimus, grįžtant, pasikartojant, suvokiant ir įvardijant, paaiškinant savais žodžiais, kryptingai praktiškai veikiant – taip konstruojamos žinios, skatinamas mąstymas bei gilus mokymasis.
Tam tikra rutina suteikia mokiniui saugumo, nekelia baimės, neblokuoja mąstymo procesų. Kad susiformuotų reikiamas įgūdis ir įprotis, rekomenduojama pasirinktą strategiją taikyti ilgesnį laiką, atliekant įvairaus sudėtingumo užduotis. Kad mokiniams nepabostų, skiriama ir įvairių papildomų užduočių, susijusių su vadovėlio temomis. Tai interaktyvūs testai ir interaktyvios užduotys internete, vaizdo ir garso informacija ar kūrybinės užduotys skaitmeninėje aplinkoje.
Šiuolaikinis mokytojas: ir žinių šaltinis, ir mokymos(si) proceso vadovas
Kai informacija ir pačios įvairiausios mokymo(si) priemonės tapo taip lengvai prieinami, pasikeitė ir šiuolaikinio mokytojo vaidmuo. Tapo svarbu, kad mokytojas būtų itin lankstus, gebėtų prisitaikyti prie pokyčių ir tinkamai pasirinktų mokymo metodus ir priemones. Lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Auksė Pukinskienė pabrėžia, kad „Ugdymo procese aktualus tampa mišraus mokymo(si) modelis –veiklų, metodų, priemonių, formų, įrankių įvairovė, nes mokinių patirtis, gebėjimai ir poreikiai skiriasi.
Todėl mokytojo požiūris, lankstumas, gebėjimas tikslingai atrinkti informaciją, pa(si)rinkti mokymo būdus ir priemones – labai svarbūs.“ Organizuojant mokymo(si) procesą labai svarbu, kad praktinėse veiklose būtų užduočių, pritaikytų įvairių gebėjimų mokiniams, kad būtų aiškios jų formuluotės, kad mokiniai galėtų savarankiškai dirbti ir įsivertinti, kad būtų aiškiai pamatuojama pažanga. Mokytoja teigia, kad „labai patogu, kai pratybos ar užrašai yra sukonstruoti pagal atnaujintą programą ir eina koja kojon su vadovėliu ir įvairiomis, jau pritaikytomis skaitmeninėmis užduotimis.“
„Visada tiek mokydama, tiek mokydamasi ieškau prasmės ir aktualumo – tai labai svarbu vaikams. Šiuolaikiniams mokiniams visada įdomu naudotis išmaniosiomis technologijomis, todėl stengiuosi jas pritaikyti prasmingai: naudoju skaitmeninį EDUKA klasės užduočių banką, kuriame galiu diferencijuoti užduotis vaikams pagal sudėtingumo lygį ir užduočių tipą. Rašydami, kurdami ir apipavidalindami darbus drauge su vaikais naudojamės išmaniosiomis lentomis, planšetėmis. Visą mokymosi procesą stengiuosi valdyti taip, kad informacija būtų suprantama ir aktuali vaikams, nes mokiniai visada nori žinoti, dėl ko jie mokosi vienų ar kitų dalykų, kada ir kur jiems prireiks mokykloje įgytų gebėjimų,“ – patirtimi dalijasi Šiaurės licėjaus ugdymo vadovė Rūta Kuodienė.
Šiuolaikinės mokymo(si) priemonės
Mokytoja Auksė Pukinskienė atkreipia dėmesį, kad, siekiant sukurti įdomų, įtraukiantį ir prasmingą mokymo(si) procesą, svarbu parinkti tinkamą turinį ir jo pateikimo metodus. „Tiesą sakant, mano didžiausias pagalbininkas – EDUKA klasė. Be jos aš neįsivaizduoju pamokos, nes kiekvienai temai yra parengta skaitmeninių užduočių, kurias su malonumu atliekame po teorinės dalies. Atlikę pasitikriname atsakymus, išsiaiškiname klaidas, įsivertiname. Mokiniams nereikia nešiotis vadovėlių – visą pamokos medžiagą jie gali peržiūrėti ir namie. Šis skaitmeninis sprendimas padeda labiau atsižvelgti ir į mokinio gebėjimus. Mokytojas gali ne tik diferencijuoti užduotis pagal sudėtingumą, bet ir mokiniui pasiūlyti skirtingą kiekį užduočių. Mokinių atliktus diagnostinius ir bandomuosius testus vertina sistema, mokinys ir mokytojas mato testų rezultatus, gali juos analizuoti, planuoti mokymą(si) toliau,“ – pasakoja pedagogė.
Mišraus mokymosi – balanso tarp skaitmeninių ir spausdintų priemonių – naudą įrodo ir tarptautiniai tyrimai. Aukščiausi mokinių pasiekimai yra tose šalyse, kuriose skaitmeninės technologijos ugdymo procese taikomos nuosaikiai ir tikslingai. „Tarptautiniai tyrimai patvirtina, kad mišraus mokymo(si) modelio taikymas labai pagerina mokinių skaitymo gebėjimus, kurie yra svarbūs visose srityse ir dalykuose,“ – pastebi Lina Virozerovienė. Taigi, norint įtraukti šiuolaikinius mokinius mokytis ir tyrinėti, rekomenduojama išlaikyti pusiausvyrą tarp popierinių ir skaitmeninių priemonių, tarp realios ir virtualios aplinkos, derinti veiksmingus tradicinius ir naujus metodus.
