Privalomosios literatūros sąraše – dešimt knygų
Privalomų knygų sąrašas – tai ne mažiau kaip dešimt knygų, kurias vaikai per mokslo metus turi perskaityti ir aptarti kartu su mokytoju. Šeštokas turi perskaityti savo amžiui skirtas knygas, aštuntokas – savo. Tačiau pradėjus kalbėti apie privalomą literatūrą, neretai sulaukiama vaikų pasipriešinimo ir nenoro skaityti. Pasak lietuvių kalbos mokytojos E. Nachajienės, taip gali būti todėl, kad literatūros sąrašą vadiname „privalomu“, o skaitymo naudą vaikams ne visada argumentuojame tinkamai.
„Argumentas, kad skaitantis žmogus kalba gražiau ir vaizdingiau už neskaitantį, labai rimtas, bet vaikas tuo negali iškart įsitikinti. Skaitančiojo vaizduotė daug lakesnė – bet to nepastebėsi perskaitęs kelias knygas. Visi kiti argumentai taip pat turės palaukti, kol bus deramai įvertinti: ir kad skaitymas padeda rasti bendramintį, ir kad knygų mintys, veikėjai dažnai tampa kultūros ženklais, kuriuos atpažinsi visai kitame kontekste, ir kad perskaitytos knygos visada bus tavo savotiška vizitinė kortelė.
Vis dėlto vaikui reikia skaityti dabar, o rezultato, kad ir labai gražaus, laukti sunku. Norėdami kalbėti su vaiku apie knygų naudą, pirmiausia atkreipkime dėmesį, kad visos knygos – apie žmones. Todėl knygoje vaikas gali ne tik pabėgti nuo kasdienybės ir pabūti vienas, bet ir atpažinti save, kitus, tyrinėti pasaulį“, – tikina E. Nachajienė.
Žinoti kūrinius gimtąja kalba – svarbu
Neretai nutinka ir taip, kad vaikus labiau žavi užsienio autorių knygos, tuo tarpu privalomosios literatūros sąraše daugiausia lietuvių rašytojų kūrinių. Pasak vaikų bei paauglių psichologės, „Šviesos“ knygų tėvams autorės E. Gudelienės, perskaityti pagrindinius kūrinius gimtąja kalba – svarbu. O tam, jog tekstai savo turiniu būtų artimesni vaikų patirčiai ir šių dienų tematikai, galima daugiau dėmesio skirti šiuo metu kuriantiems autoriams.
„Lietuvių literatūros klasika sudominti galėtų išvykos su tėvais ar klasės draugais į vietoves, kuriose gyveno ir kūrė tokie žymūs lietuvių rašytojai kaip A. Baranauskas, J. Biliūnas, Maironis, K. Donelaitis, Žemaitė ir kiti“, – sprendimą siūlo E. Gudelienė.
Tačiau E. Nachajienė teigia, kad apskritai nereikėtų priešinti užsienio ir lietuvių literatūros, klasikos – su šiuolaikine literatūra, nes to nelinkę daryti ir vaikai – jie vertina kūrinį ne pagal autoriaus tautybę ar knygos leidimo metus, o pagal papasakotą istoriją ir jos įtaigumą.
„Net ir klasikinis kūrinys vaikams gali būti aktualus, nes jis kalba apie žmogų – jo viltis ir svajones, silpnybes ir stiprybes, prieštaringumą ir trapumą. Lyginti praeities žmonių jausenas su savo – natūralu, o žaidimai perkeliant knygų situacijas į savo gyvenimą vaikams gali būti labai patrauklūs. Net jeigu atrodo, kad skaitomos knygos veikėjų rūpesčiai tolimi ar nesuprantami, vaikas gali juos priimti kaip kitos epochos ar kultūros pažinimą“, – teigia E. Nachajienė.
Skaitymą paverskite malonumu
Norint, kad skaitymas vaikui būtų ne kančia, o malonumas, jau nuo mažų dienų reikia rodyti pavyzdį, kad skaitymas gali būti malonia veikla. Pasak psichologės E. Gudelienės, tokiais pavyzdžiais iš pradžių gali tapti tėvai, mielai leidžiantys laisvalaikį su knyga rankose. Vėliau – draugai, pasakodami skaitymo metu patirtus kvapą gniaužiančius įspūdžius, ar rašytojai, pasakojantys asmenines, skaityti įkvėpusias istorijas. O vyresnius vaikus daugiau skaityti gali motyvuoti skaitmeninės technologijos.
„Paaugliui galima pasiūlyti elektroninę knygų skaityklę. Gali būti, kad tokia skaitymo forma jam taps patrauklesne dėl savo funkcionalumo: į skaityklę galima įsirašyti daug knygų, taip išvengiant ne visada patogaus formato, didesnio svorio ar rizikos suglamžyti, ištepti. Kadangi skaitmeniniai įrankiai ir įrenginiai šiuolaikiniams mokiniams yra tapę neatsiejama jų kasdienybės dalimi, tegu jie būna prasmingai pritaikyti“, – teigia E. Gudelienė.
E. Nachajienė priduria, kad skaitymą paversti malonumu padeda ir tinkama aplinka bei kartu su vaiku sukurti ritualai.
„Tai gali būti ir tam tikra šviesa, žiemą – šiltas apklotas susirangius fotelyje, mėgstamos arbatos puodelis šalia ir ant durų rankenos kabinama kortelė „Netrukdyti“. Kai kuriems vaikams skaitymas tampa mažyte asmenine švente – tai labai gražu“, – pasakoja lietuvių kalbos mokytoja.
