Žiūrėti tik filmus neužtenka
Įdomu, kad nors gimtajai kalbai skiriama daugiau dėmesio, anglų kalbos žinių rezultatai lenkia lietuvių kalbos. Vien praėjusiais metais anglų kalbos brandos egzaminų rezultatai buvo bene trečdaliu aukštesni nei lietuvių: užsienio kalbos egzaminą aukščiausiais balais išlaikė 31,38 proc., o lietuvių – tik 11,23 proc. mokinių, šiais metais tikimąsi panašių rezultatų. Pasak Šiaulių Didždvario gimnazijos anglų kalbos mokytojos Rūtos Alminienės, lyginti šių kalbų kompetencijas keblu, nes tokius rezultatus gali lemti užsienio kalbos patrauklumas. Šiuolaikiniai moksleiviai domisi populiariąja kultūra, pateikiama anglų kalba, tačiau tai nelemia kokybiškų kalbinių žinių.
„Anglų kalbos egzaminą sudaro visos kalbinės veiklos rūšys: kalbėjimas, klausymas, skaitymas ir rašymas. Kasdien susidurdami su angliška informacija – muzikos klausymasis, filmų žiūrėjimas, literatūros skaitymas – moksleiviai turi neblogas galimybes išlaikyti egzaminą pakankamai gerai, net jeigu kuri nors kalbinė veikla jam nelabai gerai sekasi. Vis dėlto, manymas, kad kalbos mokėjimą geriausiai atspindi gebėjimas ja pasikliauti kasdienėse situacijose yra klaidingas“, – sako R. Alminienė.
Rašymo užduotis, kvietusi analizuoti gyvo ir technologijomis grįsto bendravimo santykį, rodo, kad, norint, ir galima parengti tokias užduotis, kurios ne tik būtų artimesnės jaunimui, bet ir skatintų mažiau bijoti pačių egzaminų. Visgi, pedagogė pastebi, kad ši tema labiau motyvuotiems mokiniams netgi galėjo tapti iššūkiu, sprendžiant, kuo joje iš sukaupto žinių bagažo pasidalinti. Tuo metu mažiau besiruošusiems mokiniams – tokios su kasdienybe susietos temos tikrai turėjo palengvinti užduotis.
Anot Kauno Jėzuitų gimnazijos anglų kalbos mokytojos Vitalijos Miškinienės, kalbos įgūdžiai yra daugiasluoksniai – tai ir šalių kultūros pažinimas, ir gramatikos išmanymas, ir praktinis jos taikymas skirtingose gyvenimo situacijose. Neužtenka gebėjimo užsakyti maistą kavinėje, nes kalba „prisijaukinama“ tik tuomet, kai gebama perteikiamą informaciją palyginti, analizuoti ir vertinti kritiškai.
„Domėjimasis populiariąja kultūra, nors ir anglų kalba, moksleiviui padės pasiekti tik pagrindinį kalbos lygį, o tai dar nėra taisyklinga ir žodžiais turtinga kalba. Norint išmokti samprotauti, debatuoti ar sklandžiai kalbėti viešai, reikia ieškoti balanso tarp pramoginio ir edukacinio turinio bei klasikinių ir inovatyvių ugdymo metodų“, – teigia pedagogė.
Moko ne tik kalbos, bet ir kritinio mąstymo
Vis dėlto, V. Miškinienė pastebi, kad į gyvenimo įgūdžius nukreipti metodai populiarėja ir lavinant kalbos mokėjimą. Pasak jos, šiuolaikiniai vadovėliai vis dažniau integruoja ne tik tiesioginį kalbos mokymą, bet ir tokių įgūdžių kaip finansinis raštingumas, laiko planavimas, streso valdymas, aplinkosauga, fizinė ar psichinė sveikata lavinimą, o šių metų egzamino kontekste – net ir tai, kaip pristatyti savo asmenybę internete.
„Naujos kartos priemonės skatina ieškoti aktualijomis ir gyvenimu paremtų pavyzdžių, per pavyzdžius moko mąstyti kritiškai ar net pratina prie universitetuose praversiančios terminijos. Štai, viename skyriuje gali būti pateikiama statistika, rodanti, kad kuo daugiau valstybėje suvartojama šokolado, tuo daugiau toje teritorijoje yra Nobelio premijos laureatų, šalia – statistiką pagrindžiantis mokslininko straipsnis. Jau kitame puslapyje lauks informacija, kad 2000 m. gylyje Bermudų trikampyje buvo atrastos už Egipto didesnės stiklinės piramidės, o greta – žurnalistės įžvalgos apie informacijos atranką, šaltinių vertinimą ir „netikrų naujienų“ kūrimą ar tikro keliautojo įžvalgos, kaip išmokti išgyvenimo gamtoje gudrybes, arba pradėti nuosavą verslą“, – sako V. Miškinienė.
Anot pedagogės R. Alminienės, anglų kalbos mokymo pavyzdžiai rodo, kad pasirinkus nagrinėti aktualesnes temas galima pasiekti, kad išmokta informacija būtų naudinga ne tik iki egzamino pabaigos, bet ir tolimesniame gyvenime ar net įkvėps ateities kelio pasirinkimams.
