Naudokite realius pavyzdžius

Mokykloje suteikiamos žinios ir pagrindiniai įgūdžiai yra būtini, tačiau jų nepakanka patenkinti šiuolaikinių vaikų poreikiams. Jaunoji karta nemėgsta rutinos, mechaniškos veiklos, jiems norisi iššūkių, todėl mokymasis iš senų vadovėlių tampa neefektyvus. Pasak „Šiaurės licėjaus“ ugdymo vadovo dr. Simono Šabanovo, tokias ugdymo spragas galima kompensuoti taikant integruotus mokymo metodus, kurie suteikia ne tik pagrindines mokomųjų dalykų žinias, bet ir lavina ateityje praversiančias kompetencijas.

Pirmiausia reikėtų naudoti ne vadovėlinius, o realius, moksleivių gyvenimui artimus pavyzdžius ir vietoje namų darbų paprašyti iškepti pyragą ar suplanuoti savaitgalio išvyką

„Skirtingų mokymo priemonių ir metodų taikymas bei tarpdiscipliniškumas suteikia galimybę vienu metu ugdyti net keletą kompetencijų. Pirmiausia reikėtų naudoti ne vadovėlinius, o realius, moksleivių gyvenimui artimus pavyzdžius ir vietoje namų darbų paprašyti iškepti pyragą ar suplanuoti savaitgalio išvyką. Šiuolaikinius vaikus domina mokymas per patyrimą, o tokios užduotys ne tik suteikia matematikos ar geografijos žinių, bet ir ugdo strateginius, komandinius, laiko planavimo bei kitus įgūdžius“, – sako S.Šabanovas.

Sąlygas kompetencijų ugdymui suteikia ir išmaniosios technologijos. Anot skaitmeninės mokymo(si) aplinkos „Eduka klasė“ užduočių autorės, pradinių klasių mokytojos Sonatos Bružienės, tokios mokymo priemonės kaip kompiuteriniai žaidimai ar užduotys virtualiose aplinkose gali ugdyti kantrybę, mokyti bendravimo ar net lavinti muzikinius gebėjimus.

„Skaitmeninių priemonių privalumas – galimybė individualizuoti ir diferencijuoti mokymą bei mokymąsi. Pavyzdžiui, pratimai kompiuteriniame žaidime „Minecraft“ padeda vaikui įsitraukti į mokymosi procesą, nes užduotis jis atlieka mėgstamoje aplinkoje. Darbas virtualiose aplinkose pratina pačius mokinius organizuoti ir planuoti savo veiklą. Moksleiviai gali savarankiškai perskaityti bet kurią temą, o paskui atlikdami užduotis išsiaiškinti, kokių žinių ar gebėjimų jiems dar trūksta. Tokia veikla skatina prisiimti atsakomybę už mokymosi pasiekimus ir gilintis į rūpimus klausimus“, – pasakoja mokytoja.

Ragina nesibaiminti

Į kompiuterinį žaidimą vietoje namų darbų ar interaktyvias užduotis internete kartais žiūrima skeptiškai, tačiau ugdymo specialistai siūlo atsisakyti baimių. Pasak jų, tik nuo tėvų ir mokytojų priežiūros bei požiūrio priklauso, kaip skaitmeninės technologijos ar jų turinys paveiks vaiką.

„Neverta baimintis, kad vaikai, dirbdami elektroninėje erdvėje susigadins regėjimą, praras raštingumo įgūdžius ar įgis priklausomybę. Šias užduotis mokiniams gali parinkti mokytojas, atsižvelgdamas į kiekvieno vaiko galimybes ir gebėjimus. Tam tikrus metodus gali taikyti ir patys tėvai: sudaryti technologijų naudojimo planą, kuriame aiškiai apibrėžtų skaitmeninių įrenginių naudojimo laiką ir užsiėmimus ar namie susikurti kampelį „be technologijų“, – patarimais dalijasi specialistai.

Vis dėlto, į skaitmenines priemones jie rekomenduoja žvelgti kaip į bet kurią kitą įprastą veiklą vaiko gyvenime: „Kalbėkitės su atžalomis apie skaitmeninio pasaulio iššūkius ir galimybes, o norėdami geriau suprasti skaitmeninių technologijų naudą ugdymui, rekomenduojama patiems rasti laiko kartu su vaiku prisėsti prie kompiuterio, drauge atlikti paskirtas užduotis, ieškoti informacijos internete ar žaisti žaidimus. Nustebsite, kiek įvairių dalykų jus gali išmokyti vaikai“.

Siūlo keisti ugdymo kryptį

Informacijos gausa ir naujos technologijos skatina pokyčius mokyklose, tačiau kodėl efektyvus mokymasis ir mokymosi krūvis šiandien vis dar kelia diskusijas? Pasak S.Bružienės, kylantys iššūkiai, stengiantis suderinti technologijų galimybes su vaikų poreikiais ir naudojamais ugdymo metodais – tik viena iš priežasčių, neleidžiančių išspręsti šio klausimo.

„Šiandieninės technologinės galimybės mums suteikia nepaprastai daug šaltinių savarankiškam savo žinių plėtimui. Nepaisant to, mokyklose vis dar išlieka pakankamai didelis mokymosi krūvis ir plati ugdymo programa. Svarbu suprasti, kad išmanymas ir žinios nebūtinai lems sėkmę ateityje, tad mokinių ugdymo turinys turėtų būti orientuotas ne į gausybės žinių perteikimą, o į gebėjimus ir kompetencijas įgytas žinias pritaikyti technologijų amžiuje“, – įsitikinusi specialistė.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (2)