Skirtumo nepastebi

Anot A.Landsbergienės, iš tiesų ankstyvojo ugdymo būreliai daugiau duoda tėvams, o ne vaikams. „Tą sakau be jokios ironijos. Reikia pripažinti, kad nesame labai daug mokomi tėvystės, ypač dabar, kai šeimos nedidelės. Pirmas kūdikis, kurį mama ar tėtis paima ant rankų, dažniausiai yra jo paties vaikas, o ne brolis, sesė, pusbrolis ar pan. Tėvystės įgūdžių mokymo užuomazgų yra mokyklose, bet kiek man tenka susidurti, visiems labiau rūpi, kaip pasiruošime matematikos brandos egzaminui, o ne tėvystei. Bet juk gyvenimo perspektyvoje daug svarbiau, kokie būsime tėvai, o ne kiek gausime iš matematikos egzamino“, – svarstė edukologė.

Austėja Landsbergienė
Tėvystės įgūdžių mokymo užuomazgų yra mokyklose, bet kiek man tenka susidurti, visiems labiau rūpi, kaip pasiruošime matematikos brandos egzaminui, o ne tėvystei

Toks ankstyvasis ugdymas, pasak jos, leidžia tėvams pamatyti vaiko bendraamžius, įvertinti amžiaus tarpsnio ypatumus. „Daugeliui kyla klausimas: ką su tuo vaiku daryti. Ne visi perka knygas ir žino. Jei mama ar tėtis yra ikimokyklinio ugdymo specialistas, psichologas, gal ir žino, bet kitiems tai nėra savaime suprantama. Jei neskaitėme knygų, neauginome brolių ar sesių, viskas yra nauja ir neaišku, o būreliuose pasako, ką galime su tuo vaikučiu daryti, kam jis jau pasiruošęs. Tėvus užveda ant kelio, suteikia ramybės, bendrystės jausmo“, – teigė A.Landsbergienė.

Yra nuomonių, kad ankstyvasis ugdymas turi įtakos vėlesniems vaiko sugebėjimams. Vis tik daugelį metų su vaikais dirbanti Austėja nepastebi skirtumo tarp vaikų, kurie lankė ankstyvojo ugdymo užsiėmimus, ir tų, kurie to nedarė. Bet ji pabrėžė, kad vertinant vaikų gebėjimus nederėtų atsižvelgti tik į šį vieną faktorių. „Tėvystė susideda iš labai daug elementų: ar mes kalbame su kūdikiu, ar ne. Ar vartome knygeles, ar ne. Ar užsiimame su vaiku, ar ne. Ar kalbame maloniu tonu, ar daug laikome ant rankų, nes jau visi moksliniai tyrimai įrodė, kad pirmus 12 mėnesių labai svarbus fizinis, akių kontaktas. Jei viso to tėvai nedaro, bet nuveda į muzikos pamokėles, tai iš jų nebus išvis jokios naudos. Bet jei tėvai ir nuolat kalbina, ir knygutes kartu varto, ir jei dar yra ir brolių ir seserų, iš kurių mokosi, tai tada ta muzikos mokyklėlė yra dar vienas naudingas dalykas į vaiko krepšelį. Apskritai viskas, ką darome su vaiku yra gerai, tik svarbu, kad to nebūtų per daug“, – teigė pašnekovė.

Ankstyvasis ugdymas

Leisti vaikui atsikvėpti

O kada bus per daug? „Kartais tėvai įsivaizduoja, kad tokio amžiaus vaikas kiekvieną dieną turi ką nors lankyti arba turi būti stimuliuojamas 10 valandų per dieną, tai yra, visą savo būdravimo laiką, nes, neduok Dieve, jis bus mažiau gebantis nei Kristijonas ar Austėja. Tai jau yra perlenkta lazda ir pagalbos reikia nebe vaikui, o tėvams. Manau, kad visi mylintys savo vaikus tėvai per pirmuosius metus suteikia jiems pakankamai. Jie ir glaudžia, ir nešioja, ir šnekina, ir myluoja, ir lopšines padainuoja, ir pirštų žaidimus pažaidžia. Kūdikėliui net kiekvienas išėjimas į lauką yra didelis atradimas. Gal jis pirmą kartą pamato sniegą. Ar ant jo užlyja lietus pirmą kartą gyvenime. Mums tai įprasta. O gal jis pirmą kartą užverčia galvytę ir pamato debesis. Ir tai jam jau įvykis. Tai yra pasaulio pažinimas“, – teigė edukologė.

Austėja Landsbergienė
Kartais tėvai įsivaizduoja, kad tokio amžiaus vaikas kiekvieną dieną turi ką nors lankyti, nes, neduok Dieve, bus mažiau gebantis nei Kristijonas ar Austėja. Tai jau yra perlenkta lazda ir pagalbos reikia nebe vaikui, o tėvams

Anot jos, jei tokių pojūčių tėvai suteikia pakankamai, vaiko raida bus normali. Jei vaikai šeimoje yra socialiai apleisti, gali atrodyti, kad jie turi raidos atsilikimą, nors jo ir nėra. Tiesa, perlenkti lazdos irgi nereikėtų. „Kai tėvai sako, kad jau net pavargsta lakstyti iš vieno būrelio į kitą, iš baseino į muzikėlę, iš parko į dailę, tai jau signalas, kad visko yra per daug. Vaiko nervų sistema dar labai pažeidžiama ir jautri. Nuo per daug stimuliacijos vaikas gali ir sunkiau miegoti, tapti irzlesnis, nes neturi nė 5 minučių, kad galėtų nusiraminti ir tiesiog užsiimti stebėjimu“, – sakė A.Landsbergienė.

Ugdyti savarankiškumą

Ji pabrėžė, kad šiandien ypač būtina leisti vaikams pabūti vieniems ir ugdyti savarankiškumą. „Dabar daug kur teigiama, kad vaikai pagal savo amžiaus tarpsnio ypatumus, atsilieka savarankiškumo dimensijoje. Kodėl taip atsitiko? Viena iš priežasčių, kad per mažai turime vaikų ir per daug dėmesio skiriama tam vienam ar dviem. Darome už vaikus tai, ką jie puikiai gali ir patys padaryti. Yra daug teorijų apie prieraišumą ir pan., visos jos nėra blogos, bet kai tėvai niekada nebepadeda kūdikio, peržengiama riba“, – teigė edukolgė.

Ankstyvasis ugdymas

Ji pabrėžė, jog tėvai turėtų suprasti, kad gimęs kūdikis jau pradeda savo atsiskyrimo kelionę, todėl vos jam nubudus lovelėje ir sukniurksėjus, nebūtina viską mesti ir lėkti, kad, neduok Dieve, minutę jis pabus vienas. „Jei vaikas dar neropoja, bet jau sėdi, pasodinkite jį ant kilimėlio ir patys drąsiai tvarkykitės. Žinoma, pakalbinkite, paguguokite, gal padainuokite. Po kurio laiko jis pradės kniurksėti. Pasakykite: palauk truputėlį, aš dar nebaigiau tvarkytis. Ir net jeigu baigėte, vis tiek yra neblogai pasakyti, kad palūkėtų keletą minučių. Nes kas atsitinka po to – turime dvimetį, kuris, kai mama ar tėtis turi svarbų pokalbį su kitu žmogumi, pribėgęs rėkia, drasko, plešia tuos tėvus, nes niekada neišmoko nė minutės palaukti“, – sakė A.Landsbergienė.

Nuo kada pradėti būrelius?

Anot jos, iki 36 mėnesių, tai yra iki trejų metų, vaikui, jei tėvai su juo užsiima, papildoma edukacija yra nebūtina. Be to, jis eina į darželį, kur yra mokomas, lavinamas ir auklėjimas. Jei tėvai yra labai užsiėmę, neturi laiko ar bijo užsiimti su vaiku, galima pagalvoti apie papildomą edukacinį užsiėmimą.

Nuo 36 mėnesių apie būrelius jau galima galvoti konkrečiau. „Pavyzdžiui, jei vaikas nori šokti, arba pastebime, kad labai gražiai dainuoja ar turi kokį nors kitą polinkį, kodėl tos stiprybės dar nepastiprinus. Ikimokyklinis ir pradinis amžius yra skirtas pasaulio pažinimui. Vienus metus galima nueiti į šokį, kitus – į dainavimą, o kai jau ateis laikas rimtai rinktis, jis jau žinos, ko nori. Nes būna taip, kad tėvai nori nuo trijų metų leisti savo vaiką į tenisą, o jis, sulaukęs kokių 14, atsisėda ir sako: nežinau, ar man tas tenisas labai patinka. Jis tiesiog niekada neturėjo galimybės pabandyti ko nors daugiau. Aš suprantu, kai vaikas yra be proto talentingas, kaip koks Tiger Woods‘as, kuris nuo dvejų metukų su tėčiu golfą žaidė. Turbūt jo į baleto mokyklą jau nereikia vesti. Bet patys suprantame, kad tokių vaikų nėra labai daug. Dauguma mūsų tiesiog normalūs žmonės su savais privalumais ir trūkumais. Kad atrastume tuos privalumus, reikia pabandyti kuo daugiau“, – teigė edukologė.

Dr. Austėja Landsbergienė
Austėja Landsbergienė
Daugelis vaikų rezultato nori čia ir dabar – atsisėdau ir noriu groti Bethoveną. Jei nepagroju, pianinas blogis, mokytojas – blogis ir aš nebelankysiu. Tėvai turi paaiškinti vaikui, kad rezultatas pasiekiamas tik daug ir sunkiai dirbant

Taisyklė – lankyti būrelį bent metus

Tiesa, teorija yra vienokia, praktika – kitokia. Net ir pati Austėja prisipažįsta, kad pirmasis jų vaikas būrelius lankė nuo mažų dienų. „Ko tik nedarėme su pirmu vaiku. Buvome tipiniai tėveliai, ėjome ir į baseiną, ir į muzikėles, ir kur tik nėjome. Atrodė, kad tokio nuostabaus vaiko šis pasaulis dar nematė. Bet taip visi jaučiasi susilaukę pirmojo vaikelio ir tai normalu. Antrą ir kitus vaikus į būrelius pradėjome vesti nuo trejų metų. Visi lankė baseiną. Išbandė viską nuo karatė iki pianino. Turėjome tokią taisyklę – jei jau pasirinkai, metus turi lankyti. Nes daugelis dabar nesugeba palaukti apdovanojimo. Rezultato nori čia ir dabar – atsisėdau ir noriu groti Bethoveną. Jei nepagroju, pianinas blogis, mokytojas – blogis ir aš nebelankysiu. Tėvai turi paaiškinti vaikui, kad rezultatas pasiekiamas tik daug ir sunkiai dirbant, o ar tau tas darbas patinka gali suprati tik po kiek laiko“, – sakė edukologė.

Kaip suprasti, ar vaikui tikrai nepatinka būrelis, ar ten jį supanti aplinka? Anot A.Landsbergienės, būna taip, kad jei šešiamečiui kas nors pasako, kad jo kuprinė negraži, jis jau nori mesti būrelį. Dažnai tėvai šios priežasties net nežino. „Arba mokytojas pasakė neišdykauti, o tėvai niekada jo nedrausmina. Vaikas iškart nebenorės lankyti to būrelio. Reikia suprasti, kur yra emociniai dalykai, o kur susidomėjimo stoka. Aš patariu tėvams, kad bent pusę metų vaikas palankytų pasirinktą būrelį, o paskui, jei jo akys nežiba, tegu renkasi kitą“, – patarė pašnekovė.

Jų šeimoje tik kartą metų taisyklė buvo nutraukta neišlaukus sutarto laikotarpio. „Mūsų sūnus Belgijoje lankė dailę. Po kiek laiko mane pasigavo dailės mokytoja ir sako: „Jūsų sūnus piešia lygiai 5 minutes, o paskui išsitraukia knygą ir skaito. Tai gal jūs nebemokėkite už šitą būrelį“. Vaikas rado aplinkkelį, kaip užbaigti nemėgstamą būrelį. Bet tai buvo vienintelis atvejis, kai mūsų šeimos istorijoje vaikas metė būrelį anksčiau nei praėjo metai. Todėl kiekviena situacija yra unikali, reikia žiūrėti į vaiką, jo pomėgius, sudaryti sąlygas pabandyti kuo daugiau, atrasti, kas jam patinka ir tai tęsti, kad jis gludintų savo stiprybes, o ne silpnybes, nes tai vertingiausia“, – teigė A.Landsbergienė.

Nauda – mamai

Jai pritarė ir psichologė V.Mikutaitienė: „Vaikui ankstyvasis ugdymas duoda daugiausiai smagų laiką kartu su mama. Galimybę pabūti su kitais to paties amžiaus vaikais, mokymąsi laikytis taisyklių“.

Nors tyrimai rodo, kad jei kūdikystėje ar vaikystėje lavinsime tam tikrus įgūdžius, vaikui bus šiek tiek lengviau mokytis to paties vėliau, tiriant mokyklinio amžiaus vaikus, kurie lankė būrelius kūdikystėje ar vaikystėje, nerandama žymių gebėjimų skirtumų. „Ankstyvasis kūdikių ugdymas didžiausią naudą duoda mamai. Mama turi galimybę išeiti pabendrauti su kitomis mamytėmis ir išmoksta dar vieno būdo, kaip bendrauti su kūdikiu. Tai linksmas ir malonus laiko praleidimas“, – teigė psichologė.

Anot jos, tėvai kūdikio nenuskriaus ir netraumuos, jei neves į ankstyvojo ugdymo būrelius. „Kūdikis geriausiai jaučiasi šalia artimųjų tyrinėdamas aplinką. Jie saugiai jaučiasi namų aplinkoje, galime pastebėti, kas vaiką domina ir namuose paskatinti užsiimti mėgstamomis veiklomis. Pirmaisiais-antraisiais gyvenimo metais vaikai geriausiai jaučiasi šalia tėvų, o būreliai ir yra pritaikyti, kad būtų smagu visiems. Taigi jei kūdikis būrelio metu šypsosi, guguoja/čiauška, juokiasi, veikla jam patinka“, – sakė pašnekovė.

Psichologė patarė, kad jei trejų metų vaikas dar nelanko darželio, būtų galima dažniau lankytis žaidimų aikštelėse ir išbandyti kokį vieną kitą būrelį. Jei vaikas lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą tikėtina, kad būrelių bus darželyje.

Kiek būrelių nebus per daug metukų vaikui? „Viskas priklauso nuo vaiko. Vienam gali būti didžiulis stresas ir vienas būrelis, kitas vaikas gerai jausis ir dviejuose būreliuose. Jei labai noro tėvams yra, optimaliausiai vienas būrelis vienų metų vaikui“, – sakė V.Mikutaitienė. Ji pabrėžė, kad ankstyvasis ugdymas, vargu ar turės įtakos vaiko ateities pasirinkimams. „Dažniausiai tėvai pasirenka būrelius atsižvelgdami labiau į savo norus ir supratimą, o ne vaiko. Taigi ankstyvojo ugdymo būrelis tikrai nėra patikimas ateities prognozuotojas“, – šypsojosi psichologė.