Namų darbai daro neigiamą poveikį?
Vieni kategoriškai teigia, kad namų darbai privalomi ir be jų progresas neįmanomas. Kiti – kad namų darbai formuoja neigiamą požiūrį į mokymąsi ir su akademiniais pasiekimais mažai koreliuoja. Koks turėtų būti atsakymas į klausimą: ar namų darbai yra reikalingi?
Diskusijos apie namų darbus netyla ne veltui. Atidžiau pažvelgus ir išanalizavus šią temą, galima atrasti daug prieštaringų tiek praktikoje dirbančių pedagogų, tiek mokslininkų išvadų. Noriu akcentuoti vieną gana aiškią tendenciją – namų darbų nauda yra tiesiogiai susijusi su tuo, kokiai amžiaus grupei jie užduodami. Kuo vyresni mokiniai, tuo labiau tikėtina, kad namų darbai bus naudingi ir tuo jie reikalingesni. Mokslininkai C.Sharp, W.Keys ir P.Benefield savo studijos išvadose teigia, kad namų darbams skiriamas laikas teigiamai koreliuoja su akademiniais pasiekimais, tačiau tik vidurinėje mokykloje. Neretai, kalbant apie namų darbus vyresniems moksleiviams minimos ir tokios naudos: gebėjimas planuoti savo laiką, didesnis tėvų įsitraukimas į ugdymo procesą, savarankiškumo ugdymas.
Tačiau pradėkime nuo pradžių ir šiame straipsnyje apžvelkime vieną jautriausių ir daugiausiai diskusijų sukeliančių temų – namų darbus pradinėje mokykloje. Pradinėje mokykloje vaikai ne tik sparčiais tempais įgyja naujų žinių, tačiau pradeda formuotis ir jų mokymosi įgūdžiai. Čia prasideda pirmieji spartūs žingsniai mokymosi keliu, o vaikus užgriūva naujų patirčių lavina. Kokį vaidmenį šiame itin jautriame ir ypatingame mokymosi etape turi namų darbai? Trumpai tariant – beveik bereikšmį ar net neigiamą. Sutikime, gan drąsus pasakymas. Tačiau tam turiu ne vieną, ir ne du argumentus.
Visų pirma, kaip atskleidžia daugelio mokslininkų studijos, namų darbai pradinėje mokykloje nėra susiję su akademiniais pasiekimais. Kaip vienoje BBC radijo laidų teigia profesorius J.Hattie, namų darbai pradinėje mokykloje turi nulinį efektą ir tai, ar vaikas jiems skirs 5 minutes ar kelias valandas, didelio skirtumo neturės.
Svarbu ir tai, kad yra studijų, kurių išvados teigia, kad namų darbų kiekis neigiamai koreliuoja su akademiniais pasiekimais. Pavyzdžiui, S.Bennett ir N.Kalish studijos, kuriose dalyvavo mokiniai iš 50 pasaulio šalių, išvadose teigiama, jog tose šalyse (pvz., Japonijoje, Danijoje ir Čekijoje), kuriose pasiekiama aukščiausių rezultatų, mokiniams skiriama palyginti nedaug namų darbų. Tokiose šalyse, kaip Graikija, Tailandas ir Iranas, kuriose mokiniai turi vienus blogiausių vidutinių balų, mokytojai skiria daug namų darbų.
Namų darbai pradinėje mokykloje, kur vaikas vis dar bando suprasti, kas yra mokykla, kokius jausmus ji jam kelia, ką vaikas čia turės veikti ir pan., yra vienas iš veiksnių galinčių suformuoti neigiamą požiūrį į mokyklą. H.Cooper, vienas ilgiausiai tyrinėjusių namų darbus mokslininkų, teigia, kad namų darbai išplečia mokymosi laiką taip, jog vaikai praranda motyvaciją ir pradeda mokyklą sieti su neigiamais išgyvenimais.
Dar vienas mokslininkas A.Kohn savo straipsnyje Visa tiesa apie namų darbus įvardina, kad namų darbai turi daug neigiamų padarinių, pavyzdžiui: nusivylimą, stresą, laiko praradimą ir negalėjimą skirti kitai veiklai, šeimos konfliktus ir mažesnį susidomėjimą mokymuisi. Jo daugiau nei dešimtmetį trukęs tyrimas neatskleidė jokios aiškios namų darbų naudos pradinėje mokykloje.
Svarbu tinkamai atlikti
Visgi, namų darbai visame pasaulyje buvo, yra ir tikėtina, kad dar kuris laikas bus užduodami ir pradinėje mokykloje. Ir, žinoma, tam yra priežastis. Tinkami namų darbai leidžia išmoktas žinias ir naujus įgūdžius pritaikyti praktikoje ir taip juos įtvirtinti. Taigi, jeigu namų darbai yra užduodami, tuomet itin svarbu, kad jie iš tiesų padėtų vaikui išmokti. Siekiant to, reikėtų atsižvelgti į keletą dalykų. Anot mokslininko C.Vatterlott tinkami namų darbai turi leisti pritaikyti praktiškai tai, ką vaikai išmoko pamokų metu arba įtvirtinti tam tikrus įgūdžius.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad namų darbus vaikai turėtų sėkmingai atlikti patys arba su minimalia kitų pagalba. Šioje vietoje, kaip tinkamą namų darbų pavyzdį galima paminėti projektinę ir kūrybinę veiklą, kai mokiniai tai, ką išmoko per tam tikrą laiką mokykloje, apjungia, panaudoja įgytas žinias ir sukuria kažkokį produktą, kurį vėliau pristato klasėje.
Būtina paminėti dar vieną tinkamą namų darbų variantą – skaitymą. Skatinti vaikus skaityti namuose rekomenduoja visa pasaulinė praktika, taip įtvirtinamas įgūdis skaityti.
Mažiau debatų kyla ir dėl namų darbų mokantis užsienio kalbos. Tiek praktikoje dirbantys pedagogai, tiek mokslininkai įžvelgia naudą bei pastebi pagerėjusius akademinius pasiekimus, užduodant tinkamus užsienio kalbos namų darbus.
Namų darbai yra didelį vaidmenį turinti mokymosi dalis, tačiau svarbu, kad namų darbai būtų naudojami tinkamai ir iš tiesų būtų naudingi. Dar svarbiau – namų darbų reikėtų vengti pradinėje mokykloje. Tad pabaigai – keletas klausimų, į kuriuos turėtų atsakyti kiekvienas mokytojas prieš užduodamas namų darbus:
1. ar namų darbai yra orientuoti į mokymąsi, o ne tiesiog papildomą darbą?
2. ar namų darbai yra būtini?
3. ar namų darbai apgalvoti/pagrįsti (jų ruošimui skirta pakankamai laiko)?
4. ar namų darbai yra kokybiški?
5. ar mokiniai yra pasiruošę dirbti savarankiškai?
6. ar mokiniai bus įsitraukę darydami namų darbus?
Jeigu negalite teigiamai atsakyti į šiuos klausimus, tuomet namų darbai neturės jokios naudos arba gali būti net žalingi.
